Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, kaip žarnyno ląstelės signalizuoja smegenims mažinti apetitą infekcijos metu. Šis procesas vystosi etapais, todėl apetito praradimas dažnai pasireiškia vėliau nei infekcija.
Mokslininkai atskleidžia žarnyno ir smegenų komunikacijos mechanizmą
Žmonės, susiduriantys su stipriomis virškinimo ligomis, dažnai patiria apetito praradimą net ir tada, kai pagrindiniai simptomai jau praeina. Nepaisant šio reiškinio paplitimo, mokslininkai ilgą laiką nesugebėjo išsiaiškinti, kas sukelia šį apetito sumažėjimą.
Kalifornijos universiteto tyrėjų grupė iš San Francisko nustatė, kaip žarnyno imuninė reakcija siunčia signalus smegenims per parazitinę infekciją. Tyrimai parodė, kaip imuninės sistemos signalai gali aktyviai sumažinti norą valgyti.
Žarnyno ląstelių signalai smegenims
Tyrimas atskleidė, kad žarnyne esančios specifinės ląstelės, vadinamos kuokštinėmis ląstelėmis, aptinka parazitus ir inicijuoja imuninę gynybą. Šios ląstelės išskiria cheminius signalus, kurie skatina nervų takus, jungiančius su smegenimis. Mokslininkai taip pat nustatė, kad kuokštinės ląstelės naudoja acetilcholiną – įprastai neuronų išskiriamą medžiagą – signalų perdavimui.
Signalų vėlavimas ir apetito praradimas
Tyrėjai taip pat nustatė, kad kuokštinės ląstelės išskiria acetilcholiną dviem etapais. Pirma, jos išskiria trumpą acetilcholino pliūpsnį, o vėliau – ilgalaikį, pastovų signalą. Šis ilgalaikis signalas aktyvuoja kitų ląstelių veiklą ir siunčia signalus smegenims.
Kai mokslininkai tyrė šį signalų kelią su pelėmis, pastebėjo, kad normaliai veikiančios kuokštinės ląstelės turinčios pelės valgė mažiau, kai infekcija progresavo. Tuo tarpu pelės, kurios negalėjo gaminti acetilcholino, valgė normaliai.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šie atradimai gali turėti didelę reikšmę gydant parazitinių infekcijų simptomus. Kadangi kuokštinės ląstelės randamos ir kituose organuose, ne tik žarnyne, tai gali padėti suvaldyti įvairius sutrikimus, tokius kaip dirgliosios žarnos sindromas ar maisto netoleravimas.
