Naujausi tyrimai rodo, kad mūsų gyvenimo trukmę gali lemti genai kur kas daugiau, nei anksčiau manyta. Dabar nustatyta, kad genetiniai veiksniai gali sudaryti net apie pusę skirtumų tarp žmonių gyvenimo trukmės, o tai yra žymiai daugiau nei anksčiau skaičiuota.
Senieji požiūriai ir jų peržiūra
Ilgą laiką mokslininkai manė, kad mūsų gyvenimo trukmė daugiausia priklauso nuo aplinkos veiksnių ir atsitiktinumo, o genetikos indėlis buvo vertinamas kaip minimalus. Ankstesni tyrimai teigė, kad paveldimi veiksniai paaiškina tik apie 20-25 proc. gyvenimo trukmės skirtumų, o kai kurie dideli tyrimai net nurodė šį skaičių žemiau 10 proc.
Revoliucija tyrimuose
Naujas tyrimas, atliktas Weizmann mokslų institute, iš esmės keičia šią nuostatą. Tyrimo vadovas Ben Shenhar teigia, kad genai gali sudaryti apie 50 proc. žmogaus gyvenimo trukmės variacijos. Šis atradimas buvo pasiektas analizuojant tris dideles dvynukų duomenų bazes iš Švedijos ir Danijos, į kurias pirmą kartą buvo įtraukti ir atskirai augę dvyniai. Tai leido tyrėjams geriau atskirti genetinius veiksnius nuo aplinkos.
Kaip buvo nustatyti genetiniai veiksniai?
Ankstesni vertinimai buvo iškreipti dėl to, kas mokslo kalba vadinama išorinės mirtingumo priežastimis, tai yra mirtys dėl avarijų, infekcijų ir aplinkos veiksnių. Senesni duomenys dažniausiai neturėjo išsamių mirčių priežasčių, todėl nebuvo įmanoma atskirti šių išorinių veiksnių nuo biologinio senėjimo.
Tyrėjai sukūrė naują analitinį požiūrį, naudodami matematikos modelius ir virtualių dvynių simuliacijas, kad atskirtų mirčių, susijusių su senėjimu, priežastis nuo tų, kurios buvo sukeltos išorinių veiksnių. Taip jie atskleidė daug stipresnį genetinį signalą, nei buvo pripažinta anksčiau.
Įtaka senėjimo tyrimams ir medicinai
Šie rezultatai gali pakeisti mokslininkų požiūrį į senėjimą ir ilgaamžiškumą. Jei genai atlieka didesnį vaidmenį, tai sustiprina poreikį ieškoti konkrečių genų, kurie gali turėti įtakos gyvenimo trukmei. Shenhar pažymi: “Ilgą laiką žmogaus gyvenimo trukmė buvo laikoma daugiausia negenetiniais veiksniais formuojama, kas sukėlė didelį skepticizmą dėl genetikos vaidmens senėjime.” Jis pabrėžia, kad didelis paveldimumas kuria paskatas ieškoti genų variantų, kurie gali prailginti gyvenimą.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šie atradimai gali turėti reikšmingų pasekmių ir Lietuvai, ypač atsižvelgiant į demografines problemas. Suvokimas, kad genetika gali turėti didesnę įtaką gyvenimo trukmei, gali paskatinti investicijas į genetikos tyrimus ir personalizuotą mediciną, siekiant pagerinti gyventojų sveikatą ir ilgaamžiškumą. Tai ypač svarbu šalyje, kuriai gresia senėjanti populiacija ir su ja susijusios sveikatos problemos.
