Pilki banginiai, ieškodami maisto, vis dažniau patenka į San Francisko įlanką, tačiau dauguma jų nesugeba išgyventi. Nuo 2018 metų šioje vietoje pastebėtas didelis banginių mirtingumas, o mokslininkai nustatė, kad beveik 20% šių banginių, atvykstančių į įlanką, žūsta, dažnai dėl susidūrimų su laivais.
Banginių migracija ir klimato kaita
Pilki banginiai garsėja savo ilga migracija tarp maistingų Arkties vandenų ir šiltų Meksikos lagūnų. Tačiau klimato kaita keičia jūrų sąlygas ir maisto šaltinius, todėl kai kurie banginiai elgiasi netikėtai. Pastaraisiais metais jie pradėjo maitintis neįprastose vietose, tarp jų ir San Francisko įlankoje, kuri yra intensyviai laivų eismo zona.
Banginių elgsenos pokyčiai
Mokslininkai pastebėjo, kad banginių populacija sumažėjo daugiau nei per pusę nuo 2016 metų, o veršelių stebėjimas tapo itin retas. San Francisko įlanka anksčiau nebuvo banginių migracijos maršrutas, tačiau 2018 metais jie pradėjo ten dažniau pasirodyti. Mokslininkai stengiasi suprasti, ar šie banginiai yra grįžtantys svečiai, ar vienkartiniai lankytojai.
Banginių stebėjimas ir mirtingumo priežastys
Siekiant išsiaiškinti situaciją, tyrėjai sudarė individualių banginių katalogą, naudodamiesi viešomis nuotraukomis ir stebėjimais nuo 2018 iki 2023 metų. Jie palygino šiuos duomenis su nužudytų banginių autopsijų rezultatais. Iš viso buvo užfiksuoti 114 banginių, tačiau tik keturi iš jų buvo stebimi daugiau nei vieną kartą, kas rodo, kad dauguma banginių negrįžta.
Didelės mirtingumo normos
Nuo 2018 iki 2025 metų buvo rasti 70 mirusių pilkųjų banginių, iš kurių 30 buvo oficialiai užfiksuoti kaip žuvę dėl susidūrimų su laivais. Be to, daugelis kitų banginių rodė išsekimo požymius. Tyrėjai pabrėžia, kad banginių mirtis dažnai buvo susijusi su traumuojančiais susidūrimais su laivais.
Reikalingos apsaugos priemonės
Mokslininkai ragina imtis skubių priemonių, kad būtų geriau suprantamas banginių elgesys. 2025 metais įlankoje buvo užfiksuoti 36 banginiai, o grupės kartais viršydavo 10 individų. Didesnis stebėjimas ir papildomos autopsijos galėtų padėti nustatyti, ar mažas grįžtančių banginių skaičius susijęs su dideliu mirtingumu ir ar mirtis dažniausiai kyla dėl išsekimo, laivų smūgių, ar abiejų priežasčių derinio. Gali būti, kad silpni banginiai mažiau sugeba išvengti laivų.
Apsaugos priemonės
Prevencinės priemonės galėtų apimti komercinių laivų operatorių švietimą, keltų maršrutų koregavimą arba greičio apribojimų įvedimą rizikingose vietose. Mokslininkai teigia, kad „San Francisko įlankoje didžiausia grėsmė šiems banginiams yra laivų eismas“.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Klimato kaita ir jos poveikis jūrų biologijai yra aktuali tema ir Lietuvoje. Pasikeitus ekologinėms sąlygoms, Lietuvoje taip pat gali pasireikšti panašūs pokyčiai, kurie turės įtakos vandenynų gyvybingumui ir banginių migracijai. Tai kelia klausimų apie mūsų jūrų ekosistemų ateitį ir reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo siekiant apsaugoti šias gyvybes.
