Naujas tyrimas, apimantis daugiau nei 1 700 kalbų, atskleidžia, kad įvairios kalbos, nors ir atrodo skirtingos, laikosi tam tikrų pastovių ir universalių gramatinių taisyklių. Naudodamiesi pažangiais evoliuciniais metodais, mokslininkai nustatė, kad kalbos vystosi pagal nuspėjamus modelius, o ne atsitiktinai, o tai rodo bendras žmogaus mąstymo ir komunikacijos įtakas.
Tyrimo apžvalga
Tyrimą atliko tarptautinė komanda, vadovaujama Annemarie Verkerk iš Zaarlando universiteto ir Russell D. Gray iš Maks Planko evoliucinės antropologijos instituto. Mokslininkai analizavo 191 siūlomą universalią gramatinę taisyklę, naudodami Grambank, didžiausią kada nors sudarytą gramatinių bruožų duomenų bazę, apimančią daugiau nei 1 700 kalbų.
Gramatiniai dėsningumai
Ankstesni tyrimai stengėsi išvengti panašumų tarp giminaičių ar artimų kalbų, renkantis pavyzdžius iš tolimų regionų. Tačiau šis metodas nevisiškai pašalina paslėptus ryšius tarp kalbų ir gali silpninti statistinius rezultatus. Naujausio tyrimo metu mokslininkai naudojo Bayeso erdvinius filogenetinius analizės metodus, kurie atsižvelgia į bendrą kilmę ir geografinį poveikį, todėl tyrimas pasižymi didesniu statistiniu tikslumu, nei dauguma ankstesnių.
Kalbų raida
„Nepaisant didžiulio kalbų įvairovės, intriguojantis yra faktas, kad kalbos nesivysto atsitiktinai“, – sako Verkerk. „Džiaugiuosi, kad mūsų atliktų analizių rezultatai sutampa, tai rodo, kad kalbos pokytis yra esminė sudedamoji dalis, paaiškinanti universalius dėsningumus.“
Pasikartojantys modeliai
Gauti rezultatai patvirtina kelis nuolat pasikartojančius modelius, tokius kaip žodžių tvarkos nuostatos (pavyzdžiui, ar veiksmažodžiai yra prieš ar po objektų) ir hierarchinės struktūros, kaip gramatiniai santykiai žymimi sakiniuose. Šie modeliai pasirodo ne kartą skirtingose kalbose, esančiose įvairiose pasaulio vietose, kas rodo, kad yra gilių apribojimų, kurie nurodo, kaip žmonės organizuoja kalbą.
Kalbos struktūros formavimas
Pagrindinis autorius Russell Gray pabrėžė: „Mes diskutavome, ar šį tyrimą parašyti kaip „pusrūšį tuščią“ – „pažiūrėkite, kiek daug siūlomų universalių dėsnių nepasitvirtina“, ar kaip „pusrūšį pilną“ – „yra tvirtas statistinis palaikymas maždaug trečdaliui“. Galiausiai nusprendėme pabrėžti pasikartojančius modelius, rodančius, kad bendros pažintinės ir komunikacinės įtakos stumia kalbas į ribotą pageidaujamų gramatinių sprendimų rinkinį.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šis tyrimas, atskleidžiantis universalius gramatinius dėsningumus, gali turėti reikšmingą poveikį kalbų mokymosi ir linguistikos tyrimams Lietuvoje. Supratimas apie tai, kaip kalbos vystosi ir kokie yra bendri dėsningumai, gali padėti efektyviau plėtoti kalbų mokymo programas, atsižvelgiant į psichologinius ir socialinius aspektus. Be to, tyrimas gali paskatinti naujas diskusijas apie lietuvių kalbos struktūrą ir jos vietą pasaulio kalbų kontekste.
