Arkties regionas patiria didžiulį atšilimą, kuris išlaisvina tūkstančius metų užšaldytą anglies dioksidą, sukeldamas rimtų pasekmių klimato kaitai. Naujausi tyrimai rodo, kad šis procesas, apimantis didelių kiekių anglies išleidimą į upes, gali dar labiau sustiprinti globalinį atšilimą.
Apžvalga apie tyrimą
Tyrimas, vadovaujamas geoscientisto Michaelio Rawlins iš Masačusetso universiteto, analizuoja Arkties amžinojo įšalo tirpimo poveikį vandens sistemoms ir anglies išsiskyrimui. Tyrėjai ištyrė Alaskos šiaurės šlaito regioną, kurio dydis prilygsta Viskonsino valstijai. Per 44 metus surinkti duomenys rodo, kad upių vandens srautas didėja, o tirpimo sezonas pratęsiamas iki rudens.
Anglies išsiskyrimo procesas
Tirpstant amžinajam įšalui, išleidžiama didelių kiekių organinės medžiagos, kuri buvo užšaldyta tūkstančius metų. Šis procesas lemia, kad upės veda daugiau ištirpusių organinės anglies junginių, kurie galiausiai pasiekia jūrą. Nors sniegas suteikia didžiąją dalį šio vandens, tirpstantis amžinasis įšalas tampa vis svarbesnis, nes leidžia daugiau gruntinio vandens patekti į Arkties upes.
Didėjantis anglies kiekis upėse
Pasak tyrimo, Arkties upės turi netikėtai didelę įtaką pasaulio vandens sistemoms, nes jos į jūrą perduoda apie 11% viso pasaulio upių vandens. Tyrimo rezultatai rodo, kad kasmet daugiau nei 275 milijonai tonų šios anglies virsta anglies dioksidu, prisidedant prie globalinio atšilimo. Dėl to kyla grėsmė ekosistemoms, kurios priklauso nuo švaraus vandens ir maistingųjų medžiagų.
Modelių naudojimas ir ateities prognozės
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tiesioginės stebėjimo galimybės šiaurės Aliaskoje yra ribotos, todėl reikalingi modeliai, kurie padėtų geriau suprasti, kaip upės reaguoja į šilimą. Rawlins sukurtas amžinojo įšalo vandens balanso modelis, kuris per 25 metus buvo tobulinamas, leidžia prognozuoti anglies ir vandens srautus ateityje. Numatoma, kad per ateinančius 80 metų Arkties regionas gali patirti iki 25% didesnį vandens srautą.
Ilgėjantis tirpimo sezonas ir jo pasekmės
Vienas iš išsiskiriančių tyrimo rezultatų yra ilgesnis tirpimo sezonas, kuris dabar trunka iki rugsėjo ir net spalio. Šie pokyčiai gali turėti įtakos sūrumui, maistingųjų medžiagų ciklams ir maisto grandinėms Beauforto jūroje. Tyrėjai šiuo metu nagrinėja, kaip ledo poligonai veikia vandens ir anglies judėjimą link pakrančių.
Kritinė anglies ciklo supratimo spraga
„Kiek ištirpusių organinės anglies junginių patenka į jūrą per upes ir srautus, yra dalis anglies ciklo, kurią mes mažai žinome“, – sako Rawlins. „Mes skubiai reikia daugiau tyrimų, kad galėtume pilnai suprasti globalinio atšilimo problemą ir jos poveikį pakrančių ekosistemoms.“
