Reguliarus intelektualinių veiklų užsiėmimas viso gyvenimo bėgyje, pavyzdžiui, skaitymas, rašymas ir naujų įgūdžių įgijimas, gali būti susijęs su mažesne Alzheimerio ligos rizika. Tyrimas rodo, kad žmonės, kurie visą gyvenimą buvo intelektualiai aktyvūs, susidurdavo su Alzheimerio simptomais vidutiniškai penkeriais metais vėliau nei tie, kurie turėjo mažesnį kognityvinį užsiėmimą.
Tyrimo apžvalga
Tyrimas, paskelbtas medicinos žurnale, apžvelgė beveik 2,000 suaugusių žmonių, kurių vidutinis amžius buvo 80 metų, duomenis. Tyrime dalyvavo asmenys, kurie pradžioje neturėjo demencijos. Tyrimo metu buvo stebimi dalyviai apie 8 metus, siekiant nustatyti, kaip kognityvinis aktyvumas skirtingais gyvenimo etapais veikia smegenų sveikatą.
Kognityvinio aktyvumo etapai
Tyrėjai analizavo kognityvinio aktyvumo faktorius trimis gyvenimo etapais: ankstyvame, vidurinio amžiaus ir vėlesniame gyvenime. Ankstyvojo gyvenimo faktoriai apėmė, kiek dažnai dalyviams buvo skaitoma, ar namuose buvo prieinama knygų ir laikraščių, bei ar dalyviai mokėsi užsienio kalbos ilgiau nei penkerius metus. Vidurinio amžiaus kognityvinis aktyvumas buvo vertinamas pagal pajamas ir prieigą prie išteklių, tokių kaip žurnalų prenumeratos ir bibliotekų kortelės. Vėlesniame gyvenime akcentuota veikla, pavyzdžiui, skaitymas, rašymas ir žaidimų žaidimas.
Kokie rezultatai?
Per tyrimą 551 dalyvis susirgo Alzheimerio liga, o 719 patyrė lengvą kognityvinį sutrikimą. Tyrėjai palygino 10% dalyvių, kurie turėjo aukščiausią kognityvinio aktyvumo lygį, su 10% dalyvių, kurie turėjo žemiausią. Paaiškėjo, kad 21% aukšto lygio aktyvumo dalyvių susirgo Alzheimeriu, palyginti su 34% žemiausio aktyvumo dalyvių. Tyrimai taip pat parodė, kad didesnis kognityvinis aktyvumas buvo susijęs su 38% mažesne Alzheimerio ligos rizika ir 36% mažesne lengvo kognityvinio sutrikimo rizika.
Ilgalaikiai privalumai
Be to, žmonės, turintys didesnį kognityvinį užsiėmimą, Alzheimerio simptomus priklausomai nuo amžiaus pasiekdavo vidutiniškai penkeriais metais vėliau. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad nuolatinis užsiėmimas intelektualinėmis veiklomis gali turėti teigiamą poveikį smegenų sveikatai, o tai skatina investuoti į veiklas, kurios skatina mokymąsi ir intelektualinį augimą visą gyvenimą.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šie rezultatai yra ypač svarbūs Lietuvai, kur demencija ir Alzheimerio liga tapo vis didesne problema, ypač senyvo amžiaus žmonių tarpe. Investicijos į švietimą ir prieigą prie intelektualinių veiklų, pavyzdžiui, bibliotekų plėtra ir švietimo programos, galėtų padėti sumažinti Alzheimerio ligos atvejų skaičių ir pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.
Išvados
Tyrimas parodo, kad intelektualinis aktyvumas visą gyvenimą gali turėti teigiamą poveikį smegenų sveikatai ir padėti išvengti Alzheimerio ligos. Nors tai nėra tiesioginis įrodymas, kad mokymasis visą gyvenimą visiškai užkerta kelią šiai ligai, rezultatai skatina daugiau investuoti į švietimo ir intelektualinius projektus.
