Pasak naujų tyrimų, svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kada tai darome. Ilgesnis naktinis pasninkas ir ankstyvas pusryčių valgymas gali prisidėti prie mažesnio kūno masės indekso (KMI) laikui bėgant. Mokslininkai mano, kad šie įpročiai geriau atitinka mūsų biologinį ritmą ir gali padėti kontroliuoti apetitą.
Valgymo laikas ir svorio kontrolė
Vienas iš didelių tyrimų, paskelbtų Tarptautiniame elgesio mitybos ir fizinio aktyvumo žurnale, atskleidė, kad du paprasti valgymo įpročiai, tokie kaip ilgesnis naktinis pasninkas ir ankstyvi pusryčiai, yra susiję su mažesniu KMI. Tyrimą atliko Barselonos globalios sveikatos institutas (ISGlobal), remiamas „la Caixa“ fondo.
Tyrimo duomenys buvo surinkti iš daugiau nei 7000 suaugusiųjų, kurie priklauso GCAT | Genomes for Life kohortai, vadovaujamai Germans Trias i Pujol tyrimų instituto (IGTP). 2018 metais dalyviai pateikė informaciją apie savo ūgį, svorį, valgymo laiką, gyvenimo būdo įpročius ir socialinę-ekonominę padėtį.
Penkis metus vėliau, 2023 metais, daugiau nei 3000 šių asmenų sugrįžo atlikti pakartotinių vertinimų, leidžiančių mokslininkams sekti pokyčius ir nustatyti tendencijas laikui bėgant.
Ankstyvas valgymas ir ilgesnis pasninkas
„Mūsų rezultatai, atitinkantys kitų naujausių tyrimų išvadas, rodo, kad ilgesnis naktinis pasninkas gali padėti palaikyti sveiką svorį, jei jis derinamas su ankstyvais vakarienės ir pusryčių valgymo laiko nustatymais. Manome, kad tai gali būti todėl, kad ankstyvas valgymas geriau atitinka cirkadinį ritmą ir leidžia efektyviau deginti kalorijas bei reguliuoti apetitą“, – teigia tyrimo autorė Luciana Pons-Muzzo, tuo metu dirbusi ISGlobal institute.
Lyčių skirtumai ir gyvenimo būdo ypatumai
Mokslininkai, lygindami rezultatus pagal lytį, pastebėjo reikšmingų skirtumų. Moterų KMI paprastai buvo mažesnis, jos labiau laikėsi Viduržemio jūros dietos ir rečiau vartojo alkoholį. Tačiau jos dažniau pranešė apie prastą psichinę sveikatą ir dažniau rūpinosi šeimos priežiūra.
Panaudojus klasterių analizės metodą, tyrėjai sugrupavo dalyvius pagal panašius bruožus. Viena mažų grupių vyrų išsiskyrė: jie dažniausiai valgydavo pirmąją valgymo porciją po 14:00 ir pasninkaudavo maždaug 17 valandų. Palyginti su kitais, jie dažniau rūkė, vartojo alkoholį ir buvo mažiau fiziškai aktyvūs. Tyrėjai nepastebėjo panašios tendencijos tarp moterų.
Intermituojantis pasninkas ir pusryčių praleidimas
„Yra įvairių intermituojančio pasninkavimo būdų, ir mūsų tyrimas susijęs su vienu iš jų – naktiniu pasninku. Mes pastebėjome, kad vienoje vyrų pogrupyje, kurie praleidžia pusryčius, šis metodas neturi poveikio kūno svoriui. Kiti tyrimai rodo, kad šis metodas nėra efektyvesnis už kalorijų ribojimą ilgalaikiam svorio metimui“, – teigia Camille Lassale, ISGlobal tyrėja.
Chrononutricija ir kūno biologinis laikrodis
Mūsų tyrimas yra dalis naujai besiformuojančios srities, žinomos kaip chrononutricija, kuri nagrinėja ne tik tai, ką valgome, bet ir kada valgome“, – sako Anna Palomar-Cros, ISGlobal tyrėja. Tyrimo rezultatai rodo, kad valgymo laikas turi didelę įtaką ilgalaikei sveikatai, įskaitant mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų bei antro tipo diabeto riziką.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šiame kontekste Lietuvoje, kur sveikatos problemos, susijusios su nutukimu ir širdies ligomis, yra aktualios, šios išvados gali turėti didelę reikšmę. Skatinant visuomenės sveikatos programas, kurioms dėmesys būtų skiriamas ne tik mitybos turiniui, bet ir valgymo laikui, galima tikėtis geresnių sveikatos rezultatų. Be to, šios žinios gali būti naudingos formuojant sveikatingumo politiką ir švietimo programas, orientuotas į sveiką gyvenimo būdą.
