Afrikos miškai patyrė dramatišką pokytį: jie nebeveikia kaip anglies sugerėjai, o dabar išskiria daugiau anglies nei sugeria. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, jog po 2010 metų plačiai paplitęs miškų naikinimas tropiniuose regionuose sukėlė didžiulius biomasės nuostolius, kurie gerokai viršija bet kokius regrowth pasiekimus kitose vietose.
Miškų praradimas ir klimato politika
Paskelbtoje tarptautinėje studijoje, kurią atliko mokslininkai iš Leisterio, Šefildo ir Edinburgo universitetų, teigiama, kad Afrikos miškai, ilgą laiką vykdę anglies dioksido sugėrimą, dabar prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Remiantis tyrimu, nuo 2010 iki 2017 metų, Afrikos miškai kasmet prarado apie 106 milijardus kilogramų biomasės, kas atitinka maždaug 106 milijonų automobilių svorį.
Klimato pokyčiai ir jų pasekmės
Šis reiškinys ypač pastebimas tropiniuose drėgnuose lapuočių miškuose, ypač Demokratinėje Kongo Respublikoje, Madagaskare ir Vakarų Afrikos dalyse. Nors kai kuriose savanų teritorijose pastebėta augimo, šie laimėjimai yra per maži, kad kompensuotų nuostolius. Mokslininkai pabrėžia, kad ši situacija kelia didelį pavojų pasaulinėms pastangoms kovoti su klimato kaita.
Reikšmingi tyrimo rezultatai
Profesorė Heiko Balzter, tyrimo bendraautoris, pabrėžė globalius įsipareigojimus: „Tai kritinis signalas pasaulinei klimato politikai. Jei Afrikos miškai nebe sugeria anglies, tai reiškia, kad kitose pasaulio vietose reikės dar labiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kad būtų galima išlaikyti 2°C tikslą, numatytą Paryžiaus susitarime.“
Miškų apsaugos iniciatyvos
Tyrimas remiasi NASA GEDI lazerio prietaiso ir Japonijos ALOS radarinių palydovų duomenimis, taip pat mašininio mokymosi metodais ir tūkstančiais miškų matavimų. Šis požiūris leido sukurti išsamiausią Afrikos biomasės pokyčių žemėlapį. Mokslininkai ragina imtis skubių veiksmų, kad būtų sustabdytas miškų praradimas, kitaip pasaulis gali prarasti vieną iš svarbiausių natūralių anglies kaupimo sistemų.
Kas gali padėti?
Dr. Nezha Acil, bendraautorė iš Nacionalinio Žemės Stebėjimo centro, pabrėžė, kad stipresnė miškų valdžia, kovos su neteisėtu kirtimu stiprinimas ir didelio masto atstatymo programos, tokios kaip AFR100, galėtų padėti apsaugoti miškus ir grąžinti juos į anglies sugerimo režimą.
Globalūs iššūkiai ir ateitis
Dr. Pedro Rodríguez-Veiga, atlikęs daug analizės, pažymėjo, kad šis tyrimas suteikia kritinių duomenų apie riziką, susijusią su miškų praradimu ir anglies balanso pokyčiais pasaulyje. „Jei Afrikos miškai taps nuolatiniu anglies šaltiniu, pasauliniai klimato tikslai taps gerokai sunkiau pasiekiami. Vyriausybės, privačios įmonės ir nevyriausybinės organizacijos turi bendradarbiauti, kad finansuotų ir remtų iniciatyvas, kurios apsaugotų ir pagerintų mūsų miškus“, – sakė jis.
