Remiantis naujausiais tyrimais, meteorų smūgiai galėjo sukurti karštas ir chemiškai turtingas aplinkas, kurios buvo idealios sąlygos gyvybės atsiradimui Žemėje. Mokslininkai mano, kad šios įvykusių meteorų sukeltos hidroterminės sistemos galėjo egzistuoti tūkstančius metų, suteikdamos galimybę sudaryti gyvybės statybinius elementus.
Meteorų poveikis Žemės paviršiui
Mokslininkai ilgą laiką tyrė, kaip meteorų smūgiai paveikė Žemės paviršių, tačiau nauji tyrimai rodo, kad jie galėjo sukurti ir palankias sąlygas gyvybei atsirasti. “Niekas nežino, kaip gyvybė galėjo atsirasti iš ankstyvos Žemės, kurioje nebuvo gyvybės,” – teigia Shea Cinquemani, pagrindinė tyrimo autorė ir jūrinės biologijos bei žuvininkystės vadybos absolventė.“Kaip kažkas gali atsirasti iš nieko?”
Hidroterminės sistemos ir jų svarba
Cinquemani vadovavo moksliniam tyrimui, kuris buvo paskelbtas “Journal of Marine Science and Engineering”. Tyrimo metu nagrinėjamos hidroterminės angos, kuriose karštas, mineralų prisotintas vanduo praeina pro uolas ir patenka į aplinkinius vandenis, sukurdamos energiją ir chemines reakcijas, būtinas sudėtingoms reakcijoms. Jos analizė parodė, kad meteorų smūgiais suformuotos hidroterminės sistemos gali būti svarbus gyvybės atsiradimo kontekste.
Nuostabūs atradimai iš klasės projekto
Šis tyrimas, kurį kartu su Cinquemani rašė Rutgers universiteto okeanografas Richard Lutz, išsiskiria tuo, kad ji pradėjo jį kaip bakalauro užduotį, kuri vėliau tapo recenzuojamu leidiniu. “Tai nuostabu,” – sakė Lutz. “Dažnai studentai dalyvauja projektuose, tačiau būti pagrindine autore yra didelis pasiekimas.”
Hidroterminės angos kaip gyvybės lopšiai
Mokslininkai jau seniai laikė gilumines hidrotermines angas galimomis gyvybės atsiradimo vietomis. Šios sistemos, atrastos 1970-aisiais, palaiko visą ekosistemą visiškoje tamsoje. Organizmams šiose aplinkose nereikia saulės šviesos; jie naudoja cheminę energiją iš junginių, tokių kaip vandenilio sulfidas, kad galėtų egzistuoti.
Paslėpti cheminiai fabrikai meteorų krateriuose
Cinquemani tyrimas atkreipia dėmesį į mažiau tirtą hidroterminių sistemų tipą, suformuotą meteorų smūgių. Kai didelis meteoritas susiduria su Žeme, jis sukuria intensyvų karštį, kuris lydosi aplinkines uolas. Šie krateriai gali virsti karštomis, mineralų prisotintomis sistemomis, panašiomis į gilumines hidrotermines angas.
Naujas požiūris į ankstyvąją Žemės aplinką
Ankstyvoji Žemė dažnai patyrė meteorų smūgius, todėl tokių aplinkų egzistavimas buvo gana paplitęs. Nors smūgiai dažnai siejami su sunaikinimu, jie taip pat galėjo sukurti sąlygas, palankias gyvybei. Šis požiūris plečia galimų gyvybės atsiradimo vietų spektrą, remiasi dešimtmečius trukusiais tyrimais apie gilumines hidrotermines angas.
Pasekmės gyvybei už Žemės ribų
Tyrimo rezultatai gali paveikti ir gyvybės paieškas kitose planetose. Hidroterminė veikla manoma esanti Jupiterio Europoje ir Saturno Encelade esančių vandenynų dugnuose. Panašios sistemos galėjo susiformuoti meteorų krateriuose ankstyvame Marse.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šie atradimai gali turėti įtakos ir Lietuvai, kadangi ji dalyvauja tarptautiniuose kosmoso tyrimuose ir bendradarbiauja su kitomis šalimis, ieškodama gyvybės už Žemės ribų. Lietuva, turinti pažangią mokslinių tyrimų infrastruktūrą, gali prisidėti prie šių tyrimų ir ieškoti galimų gyvybės formų mūsų planetos kaimynėse.
