Kelių minučių intensyvaus fizinio aktyvumo kasdien pakanka, kad žymiai sumažintumėte riziką susirgti tokiais sutrikimais kaip širdies ligos, demencija ir cukrinis diabetas. Naujausi tyrimai rodo, kad ne tik fizinio aktyvumo kiekis, bet ir jo intensyvumas turi didelę reikšmę. Trumpi intensyvūs fizinio aktyvumo epizodai, pavyzdžiui, skubėjimas į autobusą ar greitas laiptų lipimas, yra susiję su žymiais ligų rizikos sumažėjimais.
Tyrimo apžvalga
Naujausiame tyrime, publikuotame Europos širdies žurnale, analizuoti duomenys apie beveik 96,000 žmonių. Tyrėjai palygino bendrą fizinio aktyvumo lygį su intensyvumo rodikliais ir stebėjo dalyvių riziką susirgti aštuoniomis pagrindinėmis ligomis laikotarpiu.
Tyrimas parodė, kad net trumpi intensyvaus fizinio aktyvumo epizodai, pavyzdžiui, bėgimas norint pasivyti autobusą, buvo susiję su mažesne rizika susirgti ligomis ir mirti. Ypač stiprūs apsauginiai efektai buvo pastebėti uždegiminėms ligoms, tokioms kaip artritas, sunkioms širdies ir kraujagyslių problemoms, įskaitant širdies smūgį ir insultą, bei demencijai.
Intensyvumas ir su sveikata susiję rezultatai
Tyrimo vadovas, profesorius Minxue Shen iš Centrinio Pietų universiteto Kinijoje, pažymėjo, kad fizinis aktyvumas mažina lėtinių ligų ir priešlaikinės mirties riziką. Jis taip pat pabrėžė, kad intensyvus fizinis aktyvumas suteikia didesnę naudą per minutę nei vidutinio intensyvumo aktyvumas. Tyrimas parodė, kad žmonės, kurie skyrė didesnę dalį savo fizinio aktyvumo intensyviems judesiams, turėjo žymiai mažesnę riziką susirgti visomis tiriamomis ligomis.
Pavyzdžiui, palyginus su tais, kurie nesirinko intensyvaus aktyvumo, žmonės, kurie daugiausiai užsiėmė intensyviu fiziniu aktyvumu, turėjo 63% mažesnę demencijos riziką, 60% mažesnę riziką susirgti 2 tipo diabetu ir 46% mažesnę riziką mirti. Šie teigiami rezultatai buvo pastebėti net ir tada, kai bendras laikas, praleistas intensyviame aktyvume, buvo gana mažas.
Praktiniai patarimai kasdieniam gyvenimui
Tyrimo autoriai teigia, kad įvedus trumpus intensyvaus fizinio aktyvumo epizodus į kasdienybę, pavyzdžiui, greitai lipant laiptais, greitai vaikštant tarp darbų ar aktyviai žaidžiant su vaikais, galima pasiekti didelių sveikatos naudų. Net 15–20 minučių per savaitę tokio tipo pastangų buvo susijusi su reikšmingais sveikatos pagerėjimais.
„Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad intensyvūs fiziniai aktyvumai gali suteikti didelę naudą sveikatai. Tai nereikalauja sporto salės – smulkūs pokyčiai kasdieniame gyvenime gali turėti didelį poveikį“, – teigia tyrėjai.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Ši informacija gali turėti didelį poveikį Lietuvos visuomenei, ypač atsižvelgiant į vis didėjantį lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei diabetas, paplitimą. Paskatinus žmones įtraukti trumpus intensyvaus judėjimo epizodus į savo kasdienybę, galima tikėtis sumažinti šių ligų riziką ir pagerinti bendrą gyventojų sveikatą. Be to, tai gali padėti mažinti sveikatos priežiūros išlaidas, susijusias su šių ligų gydymu.
