Doggerland, dabar po vandeniu besimėgaujantis žemynas po Šiaurės jūra, kadaise buvo miškų karalystė, kurios egzistavimas buvo žymiai anksčiau, nei manyta. Nauji tyrimai rodo, kad šioje pamirštoje žemėje, esančioje po vandeniu, jau prieš 16 000 metų augo ąžuolai, liepos ir lazdynai, kas kelia klausimą apie ankstyvųjų žmonių buvimą šioje teritorijoje.
Doggerlando tyrimai ir atradimai
Warwick universiteto mokslininkų atlikti tyrimai, paskelbti Proceedings of the National Academy of Sciences, atskleidžia, kad Doggerland galėjo tapti saugiu prieglobsčiu augalams, gyvūnams ir galbūt net žmonėms, ilgai prieš tai, kai medžiai tapo įprasti Britanijoje ir šiaurės Europoje. Analizuojant senovinius DNR mėginius iš 252 mėginių, paimtų iš 41 jūrų branduolio, mokslininkai nustatė, kad temperatiniai medžiai, tokie kaip ąžuolai, liepos ir lazdynai, augo šioje teritorijoje žymiai anksčiau nei rodo Britanijos žiedadulkių įrašai.
Doggerlando ekologinė istorija
Mokslininkų komanda taip pat nustatė, kad buvo rasta DNR iš Pterocarya, medžių, kurie, manoma, išnyko iš šiaurės vakarų Europos prieš 400 000 metų. Tai rodo, kad šis medžių rūšis galėjo išgyventi šioje teritorijoje ilgiau nei manyta anksčiau. Tyrimas atskleidžia, kad šios žemės dalys galėjo išlikti virš vandens net po didžiųjų potvynių, įskaitant Storegga cunamį, įvykusį prieš 8 150 metų.
Kaip tai paveikė ankstyvuosius žmones?
Pasak profesoriaus Robino Allaby, šie atradimai rodo, kad Doggerlando miškų aplinka galėjo palaikyti ankstyvąsias mezolitinių bendruomenių grupes prieš potvynius. „Šis tyrimas padeda suprasti, kodėl šiandien Britanijoje išliko palyginti mažai ankstyvųjų mezolitinių įrodymų“, – teigia mokslininkas. Doggerlandas, anksčiau buvęs žemės tiltas tarp Britanijos ir žemyninės Europos, suteikė galimybę žmonėms migracijos kelyje, o dabar jo tyrimai leidžia geriau suprasti, kaip ankstyvosios bendruomenės galėjo plisti ir prisitaikyti šiose teritorijose.
Doggerlando ekologinės sistemos
Nustatyta, kad šios teritorijos turėjo gausų biologinį įvairumą, teikdamos vertingus išteklius žmonėms, įskaitant laukinius gyvūnus, tokius kaip šernai. Tyrimai rodo, kad ekosistemos buvimas pietinėje Doggerlando dalyje 16 000 metų atgal galėjo tapti svarbiu veiksniu, lemiant ankstyvųjų žmonių gyvenimo būdą ir išteklių naudojimą.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Tyrimai apie Doggerlandą gali turėti reikšmės ir Lietuvai, nes jie leidžia geriau suprasti, kaip klimato kaita ir jūros lygio kilimas veikia regiono ekosistemas. Lietuva, kaip pajūrio šalis, taip pat gali susidurti su panašiais iššūkiais, todėl šie tyrimai gali padėti numatyti, kaip ankstyvieji žmonės prisitaikė prie besikeičiančių aplinkų ir kaip tai gali paveikti šiuolaikinį gyvenimą.
