NASA oficialiai patvirtino, kad SpaceX 2028 metų pabaigoje iš Kennedy kosmoso centro Floridoje paleis Europos kosmoso agentūros (ESA) marsaeigį Rosalind Franklin. Tai ženklina ilgai lauktą žingsnį po ilgų pažadų ir vėlavimų, susijusių su tarptautinėmis partnerystėmis ir geopolitinėmis krizėmis.
Istoriniai vėlavimai ir naujos galimybės
Rosalind Franklin misija, kurią ESA planuoja daugiau nei 20 metų, buvo inicijuota po to, kai NASA 1997 metais sėkmingai nusiuntė savo pirmąjį marsaeigį į Marsą. Pradinėmis misijos idėjomis buvo numatyta, kad marsaeigis, dalyvaujantis Aurora programoje, bus paleistas 2009 metais, tačiau vėliau planai keitėsi. 2009 metais ESA ir NASA pasirašė susitarimą dėl bendros Marso tyrinėjimo misijos, o marsaeigis turėjo būti išsiųstas kartu su amerikietišku marsaeigiu 2018 metais.
Keletas nesėkmių
Tačiau 2012 metais JAV vyriausybė sumažino NASA dalyvavimą ExoMars projekte dėl biudžeto apribojimų, o ESA, susidūrusi su finansiniais iššūkiais, kreipėsi į Rusiją dėl raketų ir nusileidimo sistemų. 2016 metais Rusija sėkmingai paleido ExoMars Trace Gas Orbiter, kuris vis dar teikia duomenis apie Marsą.
Vėliau, dėl COVID-19 pandemijos ir nesėkmių atliekant parašiuto testus, marsaeigio paleidimas buvo atidėtas iki 2022 metų pabaigos. Tačiau kai Rusija 2022 metų vasarį užpuolė Ukrainą, ESA nutraukė bendradarbiavimą su Rusijos kosmoso agentūra, o tai dar labiau apsunkino Rosalind Franklin misijos eigą.
Su JAV pagalba į Marsą
Po šių įvykių JAV vyriausybė vėl įsikišo, kad padėtų ESA. 2024 metais NASA ir ESA pasirašė naują susitarimą, pagal kurį JAV įsipareigojo suteikti raketą, nusileidimo sistemas ir kitus reikalingus įrenginius. ESA teiks marsaeigį ir transporto erdvėlaivį, o „Airbus“ gamins marsaeigį, kuris bus paleistas naudojant SpaceX Falcon Heavy raketą, tikimasi, kad jis bus pirmas SpaceX skrydis į Marsą.
Technologiniai iššūkiai ir inovacijos
ESA niekada anksčiau nesugebėjo sėkmingai nutupdyti marsaeigio ant Raudonosios planetos. NASA prisidės teikdama patikrintus nusileidimo raketų sprendimus, o ekspertai padės išspręsti problemas su marsaeigio parašiutų sistema.
Rosalind Franklin misija bus pirmoji, kuri imsis giliai analizuoti Marso dirvožemį, ieškodama organinių molekulių, galinčių patvirtinti senovės Marso gyvenimo pėdsakus. ESA pažymi, kad jokios kitos misijos šiuo metu nėra suplanuotos, kad imtųsi šio technologinio iššūkio.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Ši misija gali turėti reikšmingą poveikį Europos ir Lietuvos mokslo bendruomenei. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, dalyvauja įvairiuose moksliniuose tyrimuose ir projekto rėmimuose, todėl Rosalind Franklin misija gali paskatinti daugiau investicijų į kosmoso technologijas bei mokslinius tyrimus mūsų šalyje. Be to, sėkmė šioje misijoje gali sustiprinti Europos poziciją tarptautinėje kosmoso tyrimų arenoje ir paskatinti bendradarbiavimą su kitomis šalimis.
