Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad nors vieniši žmonės gali jausti silpnesnę atmintį, tai nereiškia, kad jų atmintis blogėja greičiau nei tų, kurie jaučiasi socialiai prijungti. Didelis europinis tyrimas, apimantis daugiau nei 10 000 dalyvių, parodė, jog vienatvė gali turėti įtakos atminčiai, tačiau nepaspartina kognityvinio nuosmukio.
Tyrimo apžvalga
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Aging & Mental Health“ ir remiasi duomenimis, gautais iš Europos sveikatos, senėjimo ir pensijų tyrimo (SHARE). Ši ilgalaikė studija apėmė 10 217 suaugusiųjų nuo 65 iki 94 metų amžiaus iš 12 Europos šalių.
Pirmajame tyrimo etape dalyviai, kurie pranešė apie didesnį vienišumo jausmą, gavo žemesnius įvertinimus atminties testuose. Vis dėlto, per septynerius metus jų atmintis blogėjo panašiu tempu kaip ir tų, kurie nesijautė vieniši.
Vienišumo poveikis
Vienišumas vis dažniau pripažįstamas kaip rimta visuomenės sveikatos problema dėl jo ryšio su gyvenimo trukme, fizine ir psichine sveikata, bei bendra savijauta. Tyrimo rezultatai papildė įrodymus, kad vienatvė gali paveikti smegenų funkciją vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau neatrodo, kad ji tiesiogiai didintų demencijos riziką.
Rekomendacijos dėl vienatvės vertinimo
Tyrėjai siūlo, kad rutininiai vienatvės vertinimai galėtų tapti dalimi kognityvinės sveikatos vertinimo proceso vyresniems suaugusiems. Tyrimo grupėje dirbo ekspertai iš Kolumbijos, Ispanijos ir Švedijos universitetų. Jie teigia, kad sprendžiant vienatvės problemas, galima prisidėti prie sveikesnio senėjimo.
“Stebėjimas, kad vienatvė reikšmingai paveikė atmintį, tačiau nepagreitino jos nuosmukio, buvo netikėtas rezultatas,” – sako pagrindinis tyrimo autorius dr. Luis Carlos Venegas-Sanabria.
Tyrimo metodika
Tyrimo metu buvo analizuojami duomenys, surinkti nuo 2012 iki 2019 metų. Tyrime dalyvavo žmonės iš Vokietijos, Ispanijos, Švedijos ir Slovėnijos, o šalys buvo suskirstytos į keturias regionines grupes: Centrinę, Pietų, Šiaurės ir Rytų Europą.
Buvo atmesti dalyviai, turintys demencijos istoriją, įskaitant Alzheimerio ligą, taip pat tie, kuriems buvo nustatyti kasdienių veiklų sutrikimai. Atmintis buvo vertinama pagal dalyvių gebėjimą prisiminti informaciją iš karto ir po tam tikro laiko. Viena užduotis reikalavo prisiminti kuo daugiau žodžių iš 10, kurie buvo perskaityti per minutę.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai
Aukščiausi vienatvės lygiai buvo nustatyti Pietų Europos šalyse (12%), po jų sekė Rytų regionas (9%), Centrinis (6%) ir Šiaurės regionas (9%). Dauguma dalyvių (92%) pranešė apie žemą arba vidutinį vienatvės jausmą tyrimo pradžioje. Tiems, kurie jautė aukštą vienatvę (8%), dažniausiai buvo vyresnio amžiaus, daugiau moterų ir pranešama apie prastesnę bendrą sveikatą.
Nors dalyviai, patyrę didesnį vienatvės jausmą, pradėjo nuo silpnesnių atminties įvertinimų, jų atminties nuosmukio tempas buvo panašus kaip ir tų, kurie jautė mažesnį vienatvės lygį.
Išvados ir apribojimai
Tyrėjai pažymi, kad vienatvė buvo vertinama kaip fiksuota savybė, nors jausmai gali keistis laikui bėgant. Tai atveria naujas galimybes tolesniems tyrimams, kurie galėtų geriau suprasti, kaip socialiniai ryšiai veikia senėjimo procesus ir kognityvinę sveikatą.
