Kinijos socialiniuose tinkluose valgymo sutrikimai vis dažniau nebepriklauso tik sveikatos problemų kategorijai, bet yra interpretuojami kaip disciplinuoti gyvenimo būdai, estetiniai tikslai ir net socialinės priklausomybės šaltiniai.
Slaptos bendruomenės ir jų dinamika
Pirmą kartą į šias bendruomenes pateikiau beveik atsitiktinai. Augdama aplinkoje, kur nuolat buvo stebima kūno masė, buvau jau susipažinusi su liesumo kultūros spaudimu. Pastaraisiais metais Kinijoje vieša diskusija apie svorį ir fizinį pasirengimą dar labiau sustiprėjo. Kaip dažna Xiaohongshu (Kinijos socialinė platforma, panaši į TikTok) vartotoja, pradedančių diskusijų apie kūno įvaizdį, ėmiau domėtis šių diskusijų apimtimi.
Paslaptingi kodai ir ritualai
Vieną dieną ieškodama termino „ED“, kuris reiškia valgymo sutrikimą, supratau, kad radau ne sveikatos informaciją, o slaptą ekosistemą, kuri ligą interpretuoja kaip troškimą. Kodiniai raktažodžiai, tokie kaip „ED moteris“ ar „CT“ (Cui Tu, arba dirbtinis vėmimas), nukreipia vartotojus į tinklus, kur ekstremalus liesumas yra normalizuojamas ir net švenčiamas. Šiuose interneto kampeliuose nariai dalijasi kasdieniais ritualais, stebi kalorijų vartojimą ir keičiasi strategijomis, kaip slopinti alkį, dažnai pateikiant tai kaip saviugdos procesą.
Statistika ir jauni vartotojai
Pasak nacionalinių duomenų, per pastaruosius tris dešimtmečius Kinijoje valgymo sutrikimų turinčių paauglių skaičius beveik padvigubėjo. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei 21 proc. Kinijos paauglių patiria valgymo sutrikimų požymių, o daugiau nei 11 proc. turi klinikinių simptomų. Tyrimas taip pat atskleidžia, kad 15-19 metų merginos iš mažesnio pajamų lygio šeimų ir vargingesnių regionų yra didžiausios rizikos grupėje. Tyrėjai nustatė, kad paauglių brendimas, padidėjęs socialinių tinklų poveikis ir didesnis kūno įvaizdžio nerimas prisideda prie šios tendencijos.
Kasdieniniai „tikrinimai“ ir bendruomenių kultūra
Bendruomenių bruožas yra kasdienių „tikrinimų“ ritualas. Vartotojai fiksuoja savo svorį, kalorijų vartojimą ir suvokiamą sėkmę arba nesėkmę laikantis griežtų mitybos įpročių. Tipiškos žinutės skamba kaip asmeniniai dienoraščiai: „12 diena: 500 kcal, be angliavandenių, išlikau stipri“ arba „Šiandien nepavyko, suvalgiau per daug, rytoj pradėsiu iš naujo.“ Tokios atnaujinimo žinutės nėra atskiros, jos sudaro kolektyvinį ritmą, kuriame pasikartojimas sustiprina įsipareigojimą.
Estetika ir kalba
Komentarų skiltys veikia kaip tarpusavio palaikymo erdvės. Vartotojai skatina vieni kitus nenuleisti rankų, rašydami komentarus, tokius kaip: „Mielasis, tu tokia graži, atrodytum dar geriau, jei numestum dar 20 svarų.“ Tokie komentarai giria ekstremalų mitybos apribojimą kaip valios jėgos įrodymą. Šios praktikos nebeinterpretuojamos kaip žalingos, bet estetizuojamos — pateikiamos kaip pageidautinas gyvenimo būdas, susijęs su disciplina, grožiu ir kontrole.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šios tendencijos gali turėti ilgalaikį poveikį ir Lietuvoje. Kinijoje atsiradusios bendruomenės, kurios puoselėja neigiamus mitybos įpročius, gali paskatinti panašias situacijas ir kitose šalyse, įskaitant Lietuvą. Dėl globalizacijos ir socialinių tinklų poveikio, tokie reiškiniai gali plisti ir Lietuvoje, todėl būtina atkreipti dėmesį į mitybos kultūrą bei mentalitetą, ypač jaunimo tarpe.
Išvados
Sprendžiant šią problemą, reikia daugiau nei tik pašalinti žalingą turinį. Būtina giliau suprasti, kaip skaitmeniniai bendruomenės formuoja normas apie kūną, discipliną ir priklausymą, taip pat imtis teigiamų priemonių, kad suteiktų paaugliams daugiau autonomijos ir galimybių kontroliuoti savo gyvenimus, teikiant daugiau galimybių mokyklose, šeimose ir visuomenėje.
