Havajų universiteto Manoa mokslininkai pateikė naujus įrodymus, kurie paneigia ilgalaikį mitą apie Havajų vietinių vandens paukščių išnykimą. Anot tyrimo, kuris buvo paskelbtas žurnale “Ecosphere”, nėra mokslinių įrodymų, kad vietiniai gyventojai medžiojo šiuos paukščius iki išnykimo. Tyrėjai siūlo kitą, sudėtingesnį paaiškinimą, kuris apima klimato kaitą, invazines rūšis ir žemės naudojimo pokyčius, kurie prasidėjo dar prieš polineziečių atvykimą arba po tradicinių valdymo sistemų sutrikdymo.
Įrodymai apie medžioklę ir jos poveikį
Tyrimo komanda nustatė, kad nebuvo jokios didelės medžioklės ženklų. Vietoj to, jie nurodo, kad paukščių populiacijos mažėjimą lėmė įvairios priežastys, įskaitant klimato kaitą ir invazinių rūšių plitimą. Dalis šių pokyčių įvyko dar prieš atvykstant polineziečiams į Havajus arba po to, kai buvo sutrikdyta tradicinė vietinių gyventojų žemės valdymo praktika. Tyrimas taip pat teigia, kad keletas vandens paukščių rūšių, dabar laikomų nykstančiomis, galėjo pasiekti savo didžiausią skaičių prieš Europos kontaktą, kai šlapžemių valdymas buvo svarbi Kānaka ʻŌiwi (vietinių havajiečių) visuomenės dalis.
Peržvelgiant konservacijos prielaidas
Kawika Winter, Havajų jūrų biologijos instituto docentas ir tyrimo bendraautorius, pabrėžia, kad mokslas ilgą laiką buvo formuojamas manyti, jog žmonės neišvengiamai yra žalingi natūraliems ekosistemoms. “Šis mitas, kad havajiečiai medžiojo paukščius iki išnykimo, įsitvirtino Havajuose ir dešimtmečius buvo mokomas kaip mokslinis faktas. Mūsų tyrimas ne tik paneigia šį mitą, bet ir prisideda prie vis augančių įrodymų, kad vietinių gyventojų valdymas yra geriausias būdas užtikrinti vietinių paukščių išlikimą”, – sakė Winter.
Vietinių gyventojų valdymas ir paukščių atsigavimas
Šie atradimai gali turėti svarbios įtakos Havajų konservacijos strategijoms, ypač kalbant apie nykstančius vandens paukščius, tokius kaip ʻalae ʻula (Gallinula chloropus) ir ʻaeʻo (Himantopus mexicanus knudseni). Tyrėjai mano, kad tradicinių valdymo sistemų atkūrimas gali būti raktas padedant šiems paukščiams atsigauti. Melissa Price, Havajų universiteto laukinės gamtos ekologijos laboratorijos docentė, pabrėžė, kad “loʻi (šlapžemės agroekosistemos) atkūrimas yra itin svarbus, norint vėl padidinti šių vandens paukščių populiacijas”.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šie moksliniai atradimai gali turėti platesnės reikšmės ir Lietuvai, ypač kalbant apie ekologinės pusiausvyros ir vietinio valdymo svarbą. Lietuvoje, kaip ir Havajuose, tradicinės žemės valdymo praktikos gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Atkurtos ekosistemos gali padėti išsaugoti nykstančias rūšis ir užtikrinti, kad gamta ir bendruomenės gyventų harmoningai.
