Klausos praradimas gali būti vienas iš pirmųjų Alzheimerio ligos požymių, atsirandančių gerokai prieš pastebimus atminties sutrikimus. Nauji tyrimai rodo, kad smegenų imuninė sistema gali neteisingai atakuoti nervų skaidulas, atsakingas už kvapo pojūtį, o tai gali padėti anksti nustatyti riziką susirgti šia liga.
Tyrimo rezultatai
Pasak mokslininkų iš Vokietijos neurodegeneracinių ligų centro (DZNE) ir Miuncheno Ludwig-Maximilian universiteto (LMU), kvapo praradimas gali signalizuoti Alzheimerio ligos pradžią. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Communications“, remiasi eksperimentais su pelėmis ir žmonėmis, analizuojant smegenų audinius bei atliekant pozitronų emisijos tomografiją (PET). Šie atradimai gali padėti geriau atpažinti ankstyvus Alzheimerio ligos požymius ir leisti pradėti gydymą anksčiau.
Ką atskleidė tyrimas?
Tyrimo autoriai nustatė, kad kvapo sutrikimai kyla, kai smegenų imuninės ląstelės, vadinamos mikroglija, pradeda naikinti ryšius tarp dviejų svarbių smegenų regionų: uoslės gumbelio ir locus coeruleus. Uoslės gumbelis, esantis priekiniame smegenų regione, apdoroja signalus iš nosies kvapo receptorių. Locus coeruleus, esantis smegenų kamiene, padeda reguliuoti šį procesą per ilgus nervų pluoštus, kurie tęsiasi iki uoslės gumbelio.
Mikroglijos vaidmuo
„Locus coeruleus reguliuoja įvairias fiziologines sistemas. Tai apima, pavyzdžiui, smegenų kraujotaką, miego ciklus ir jutimų apdorojimą, ypač kvapo pojūtį,“ – teigia Dr. Lars Paeger, tyrimo autorius. „Mūsų tyrimas rodo, kad ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose keičiasi nervų skaidulos, jungiančios locus coeruleus su uoslės gumbeliu. Šie pokyčiai signalizuoja mikroglijai, kad paveiktos skaidulos yra defektyvios arba nereikalingos, todėl mikroglija jas sunaikina.“
Pokyčiai ląstelių membranose
Tyrėjai nustatė specifinius pokyčius šių nervų skaidulų membranose. Jie rado, kad fosfatidilserinas, riebalų molekulė, paprastai esanti neuronų membranų viduje, persikėlė į išorinę pusę. „Fosfatidilserino buvimas ląstelių membranos išorinėje pusėje yra žinomas kaip signalas mikroglijai, skatinantis jas „suvalgyti“ paveiktas skaidulas. Uoslės gumbelyje tai dažnai yra susiję su procesais, skirtais pašalinti nereikalingas ar funkcines neuronų jungtis,“ – paaiškina Paeger.
Įrodymai iš skirtingų šaltinių
Tyrimo išvados paremta daugybe įrodymų. Mokslininkai tyrė peles, turinčias Alzheimerio požymių, analizavo mirusių pacientų smegenų audinius ir atliko PET skenavimus pacientams, sergantiems Alzheimeriu arba turintiems lengvų pažinimo sutrikimų. „Kvapo sutrikimai Alzheimerio ligos kontekste ir su jais susijusių nervų pažeidimai buvo aptarti jau kurį laiką. Tačiau priežastys iki šiol nebuvo aiškios. Dabar mūsų rezultatai rodo, kad immunologiniai procesai gali būti šių sutrikimų priežastis, ir šie pokyčiai gali atsirasti jau ankstyvosiose ligos stadijose,“ – teigia prof. Dr. Jochen Herms.
Reikšmė ankstyvai diagnozei ir gydymui
Amyloid-beta antikūnai, kurie neseniai tapo prieinami Alzheimerio gydymui, veikia efektyviausiai, kai yra skiriami ankstyvose ligos stadijose. „Mūsų atradimai gali padėti anksti nustatyti pacientus, kuriems gresia Alzheimerio liga, leidžiant jiems atlikti išsamius testus diagnozei patvirtinti prieš pasireiškiant pažinimo sutrikimams. Tai leistų anksčiau pradėti gydymą su amyloid-beta antikūnais, didinant teigiamo atsako tikimybę,“ – sako Herms.
