Golfo Suomijoje, kaip ir Hormuzo sąsiauryje, vystosi įtemptas jūrų drama, susijusi su geopolitika ir Rusijos agresija. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo paralyžiuoti Rusijos uostus, sukeldamos didžiulę laivų spūstį šioje strateginėje jūroje.
Ukrainos ataka prieš Rusijos uostus
2023 m. balandžio 7 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė, kad smogė Ust-Luga naftos terminalui, svarbiam Rusijos uostui Golfo Suomijoje. Šis objektas yra esminė Rusijos naftos eksporto infrastruktūros dalis, kurios pajamos naudojamos karui prieš Ukrainą finansuoti.
Ukraina ne pirmą kartą smogia Rusijos uostams, kurie tvarko naftą, kuri yra svarbiausias Kremliaus pajamų šaltinis. Dvi dienos prieš Ust-Luga ataką, Ukrainos pajėgos taip pat smogė Primorskui. Ust-Luga buvo atakuota bent jau du kartus anksčiau, o Primorsk – kartą.
Geopolitiniai motyvai ir strateginiai rezultatai
Ukrainos strategija yra aiški: jei Maskva negalės eksportuoti naftos, ji negalės finansuoti savo agresijos. Dėl šios priežasties Ukrainos kariuomenė taip pat atakavo Rusijos „šešėlinius“ tankerius. Ukrainos gynybos pajėgos žada tęsti atakas prieš pagrindinius priešų objektus, kol ginkluota agresija prieš Ukrainą bus visiškai sustabdyta.
Šios atakos jau davė rezultatų: pastarosiomis savaitėmis Ust-Lugoje ir Primorske nė vienas laivas nesugebėjo prisišvartuoti, o dabar uostų pajėgumai yra gerokai sumažinti. Pavyzdžiui, balandžio 10 d. tik du laivai prisišvartavo Primorske, o po to iki balandžio 27 d. jokie laivai nebuvo planuojami. Ust-Luga taip pat sugebėjo priimti kelis laivus, tačiau jų skaičius yra gerokai mažesnis nei įprasta.
Maršruto spūstys ir aplinkosauginiai iššūkiai
Šios atakos sukėlė didelę laivų spūstį Golfo Suomijoje, kur laivų stebėjimo sistemos rodo, kad didelės grupės laivų, daugiausia tankerių, laukia pakrantėje. Laivai, laukiantys Rusijos naftos, negali judėti, nes „šešėliniai“ laivai nenori keisti maršruto, kad nebūtų sulaikyti kitose uostuose.
Šiuo metu Golfo Suomijoje yra apie 40 laivų, esančių Estijos ekonominėje zonoje, o kiti užstrigę Suomijos vandenyse. Tokia situacija kelia didelį susirūpinimą dėl galimų aplinkosauginių problemų. Estijos Nacionalinio saugumo ir gynybos koordinavimo departamento pavaduotoja Regina Palandi-Paju pažymėjo, kad kol kas pastebimos jokios reikšmingos aplinkosauginės žalos, tačiau situacija yra stebima.
Geopolitinė situacija ir tarptautinė teisė
Ši padėtis atspindi šiuolaikinę pasaulio tvarką, kurioje Rusija pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją, užpuolusi Ukrainą ir finansuodama savo neteisėtą karą eksportuodama naftą naudojant laivus, pažeidžiančius jūrų taisykles. Nors daugelis JT narių nesugebėjo teikti reikiamos paramos Ukrainai, šalis rado kūrybingų sprendimų, kurie išplečia tai, kas leidžiama pagal tarptautinę teisę.
Tokios situacijos, kaip Golfo Suomijoje, atskleidžia, kad net ir šiuolaikinėje tarptautinėje sistemoje, kurioje vis mažiau šalių laikosi taisyklių, Estija ir Suomija atkakliai gina teisėtumo principus. Tikimės, kad jos nepasigailės dėl to, kad laikosi šių vertybių.
