Seserys Adelė ir Neringa, savanorių koordinatorės, dalijasi savo patirtimi ir požiūriu į savanorystę, kurią laiko ne tik socialiniu darbu, bet ir gilia asmenine transformacija. Jos teigia, kad savanorystė gali būti pavojinga, nes atveria duris į naujas patirtis ir asmeninį augimą.
Kelionė nuo skeptiškumo iki pašaukimo
Adelė, prieš 20 metų skeptiškai žiūrėjusi į bažnyčią ir tikėjimą, prisimena, kaip savanorystė katalikiškoje stovykloje tapo jos gyvenimo lūžiu. „Aš buvau netikinti ir niekada nesitikėjau, kad tapsiu vienuole“, – sako ji. Po šios patirties ji atrado gilią Dievo meilę, kuri pakeitė jos gyvenimą ir požiūrį į tikėjimą.
Neringa prisimena savo pirmąją dieną savanoriaujant 2007 metais, kai ji atvyko į jaunųjų maltiečių veiklą. Tą dieną ji nusivilko baltą palaidinę ir pajuto, kad priklauso bendruomenei, kuri ją priima tokią, kokia yra. „Savanorystė man tapo kelione nuo paauglystės iki profesionalios veiklos savanorystės srityje“, – teigia Neringa.
Savanorystės galia ir realybė
Savanorystė seserims nėra tik gražus žodis, o realus gyvenimas, kuris atskleidžia socialines problemas ir žmonių poreikius. Neringa pabrėžia, kad savanorystė leidžia matyti realybę, kurios kasdienybėje dažnai nematome. „Tu gali tapti pokyčio kūrėju, nes ateini į realybę, kurioje gali padėti kitiems“, – teigia ji.
Abi seserys kalba apie savanorystės jėgą ir jos galimybę keisti gyvenimus. Neringa dalinasi savo patirtimi keliaujant į Lurdą, kur pamatė gyvenimo trapumą ir didžiulę žmogaus stiprybę. „Savanorystė yra galimybė būti šalia ir palaikyti tuos, kuriems to reikia“, – sako ji.
Gailestingumo miesto statyba
Artėjantis Pasaulinis Gailestingumo kongresas Vilniuje kviečia visus dalyvauti šiame procese. Seserys Adelė ir Neringa ragina visus suprasti, kad gailestingumas yra ryšys su kitais žmonėmis. „Gailestingumas nėra paviršutiniškas, tai tikras santykis su kitu žmogumi“, – pabrėžia Adelė.
Neringa pažymi, kad kongresas yra atviras visiems, ne tik tikintiesiems. „Jis skatina žmones dalyvauti, nepriklausomai nuo jų tikėjimo ar gyvenimo būdo“, – teigia ji. Savanorystė gali būti pirmas žingsnis tiems, kurie nori prisidėti prie gero, net jei nesijaučia tikintys.
Kvietimas gyventi kitaip
Seserys kviečia vilniečius ir miesto svečius ne tik dalyvauti renginyje, bet ir pasiryžti gyventi atviresne širdimi. „Savanorystė gali būti mažas žingsnis link didesnio pokyčio, ir kiekvienas gali prisidėti prie gailestingumo miesto kūrimo“, – sako Adelė. Neringa priduria, kad kiekvienas žmogus yra architektas, galintis prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo savo poelgiais.
Gailestingumo miesto veidas
Seserys pabrėžia, kad savanorystė yra gailestingumo veidas, nes ji suteikia galimybę parodyti empatiją ir rūpestį. „Gailestingumas tampa ne tik sąvoka, bet ir konkrečiais veiksmais, kurie keičia gyvenimus“, – teigia Adelė. Šiandien jos kviečia visus pabandyti gyventi kitaip – su atviromis širdimis ir jautriais žvilgsniais, siekiant kurti teigiamus pokyčius aplink save.
