Naujas pusiau autonominis robotas, galintis judėti tarp uolų ir savarankiškai analizuoti, gali žymiai paspartinti planetų tyrimus. Šis robotas gali atlikti misijas iki trijų kartų greičiau nei tradiciniai metodai, tuo pačiu tiksliai identifikuodamas svarbius geologinius taškus, todėl ateities misijos galės apimti didesnes teritorijas ieškant išteklių ir gyvybės požymių.
Roboto galimybės ir bandymai
Planetų tyrimų misijos Marse atliekamos itin atsargiai, nes ryšio vėlavimai tarp Žemės ir robotų tyrėjų gali trukti nuo keturių iki 22 minučių. Dėl šios priežasties mokslininkai privalo kruopščiai planuoti kiekvieną žingsnį iš anksto. Dauguma roverių juda lėtai ir gali nuvažiuoti tik kelis šimtus metrų per dieną, kas riboja jų galimybes surinkti platesnę geologinę informaciją.
Siekiant išspręsti šias problemas, mokslininkai išbandė naują strategiją, kuri apima pusiau autonominio roboto naudojimą, kuris gali savarankiškai judėti nuo vieno tikslo prie kito ir rinkti duomenis. Robotui buvo suteikti kompaktiški prietaisai, leidžiantys jam analizuoti kelis objektus iš karto.
Efektyvumo didinimas
Bandymai parodė, kad šis požiūris žymiai pagerina efektyvumą. Robotas galėjo keliauti tarp kelių taškų ir analizuoti kiekvieną iš jų, o tai pagreitino tiek išteklių paiešką, tiek biosignatūrų (gyvybės požymių) tyrimus planetų paviršiuose. Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, ar robotas, turintis palyginti paprastą įrangą, vis tiek gali generuoti vertingus mokslinius rezultatus dirbdamas greitai.
Roboto testai Marso imitacinėse sąlygose
Norint įrodyti šią koncepciją, mokslininkai pasitelkė keturkojį robotą “ANYmal”, kuris buvo aprūpintas roboto ranka, turinčia du prietaisus: mikroskopinį vaizdą fiksuojantį prietaisą ir nešiojamąjį Raman spektrometrą. Bandymai vyko “Marslabor” įstaigoje Bazelio universitete, kuri imituoja planetų paviršiaus sąlygas naudojant analogines uolas ir dirvožemio medžiagas.
Robotui sėkmingai pavyko identifikuoti įvairių uolienų tipus, svarbius planetų mokslui, tokius kaip gipsas, karbonatai, bazaltai, dunitas ir anortozitas. Dauguma šių medžiagų yra ypač vertingos būsimoms misijoms.
Greitesni rezultatai ir ateities misijos
Mokslininkai palygino dvi metodikas: tradicinį požiūrį, kai mokslininkai vadovauja robotui, ir pusiau autonominį požiūrį, kai robotas tiria kelis objektus iš eilės. Greičio skirtumas buvo akivaizdus: misijos, kuriose robotas tyrė kelis taikinius, buvo užbaigtos per 12-23 minutes, tuo tarpu palyginama žmonių vadovaujama misija užtruko 41 minutę.
Šis metodas gali leisti ateities misijoms greičiau apimti didesnes planetų paviršių teritorijas. Robotai, mažinantys nuolatinio žmogaus įsikišimo poreikį, galėtų laisviau judėti, greitai analizuoti uolas ir rinkti vertingus duomenis.
Tyrimas įrodo, kad mažesni ir paprastesni prietaisai gali atskleisti vertingas mokslines įžvalgas, kai jie derinami su autonominėmis robotų sistemomis. Ateities misijose, planuojamose į Mėnulį, Marsą ir toliau, pusiau autonominiai robotai gali atlikti svarbų vaidmenį, padėdami greičiau tirti aplinką ir identifikuoti prioritetinius taikinius.
