Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas neseniai panaikino 5-ojo apygardos teismo sprendimą, kuris galėjo priversti interneto paslaugų teikėją Grande Communications nutraukti paslaugas prenumeratoriams, apkaltintiems piratavimu. Tai yra svarbus žingsnis, kuris gali turėti didelės įtakos interneto paslaugų teikėjams ir jų santykiams su muzikos leidybos kompanijomis.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas
Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą po to, kai praėjusį mėnesį panaikino panašų 4-ojo apygardos sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškinys prieš Cox Communications, taip pat apkaltintą nepakankamai kovojant su piratavimu. Teismas pažymėjo, kad „įmonė nėra atsakinga už autorinių teisių pažeidimus vien todėl, kad teikia paslaugą visuomenei, žinodama, jog kai kurie ją naudos pažeidimams.“
Grande Communications atvejis
Grande Communications atveju, muzikos leidybos kompanijos, tokios kaip Universal, Warner ir Sony, siekė finansinės kompensacijos už tai, kad interneto paslaugų teikėjas teikė paslaugas prenumeratoriams, kurių IP adresai nuolat buvo susiję su torrentų atsisiuntimais ar įkėlimais. 2024 metų spalio mėnesį 5-ojo apygardos teismas nustatė, kad Grande yra atsakinga už prisidedantį autorinių teisių pažeidimą, o teismas konstatavo, kad „Grande žinojo (arba buvo akla), kas yra jos pažeidžiantys prenumeratoriai“, tačiau „pasirinko toliau teikti paslaugas, o ne imtis paprastų priemonių, kad užkirstų kelią pažeidimams“.
Kaip sprendimas paveiks ateitį?
Aukščiausiasis Teismas dabar grąžino Grande atvejį 5-ojo apygardos teismui, kad būtų svarstomas iš naujo, atsižvelgiant į Cox Communications atvejį. Grande galėjo prarasti milijonus dolerių, jei Aukščiausiasis Teismas būtų nusprendęs kitaip. Anksčiau Grande jau buvo susidūrusi su 46,8 mln. dolerių žalos sprendimu, tačiau 5-ojo apygardos teismas nusprendė, kad suma buvo pernelyg didelė ir nurodė naują žalos bylos nagrinėjimą, nors kitaip palaikė muzikos leidybos kompanijas.
Ką tai reiškia interneto paslaugų teikėjams?
Aukščiausiojo Teismo sprendimas gali turėti didelės įtakos interneto paslaugų teikėjams. Teismo nuomonė, kurią pateikė teisėjas Clarence Thomas, buvo vieninga, o sprendime akcentuojama, kad paslaugų teikėjas „yra atsakingas už vartotojo pažeidimus tik tuo atveju, jei jis ketino, kad teikiama paslauga būtų naudojama pažeidimams“. Teismas taip pat nurodė, kad paslaugos naudojimas pažeidimams gali būti laikomas tik tada, kai ji nėra pajėgi „substancialioms“ arba „komercinėms reikšmėms“ neturinčioms pažeidimų.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šis sprendimas gali turėti įtakos ir Lietuvos interneto paslaugų teikėjams, ypač atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas ir tarptautines autorinių teisių problemas. Lietuvos paslaugų teikėjai gali susidurti su panašiais iššūkiais, kai jų klientai naudojasi paslaugomis, siekdami piratinių turinio atsisiuntimo ar dalijimosi. Teismo sprendimas gali paskatinti plačiau diskutuoti apie interneto paslaugų teikėjų atsakomybę ir autorinių teisių apsaugą Lietuvoje.
