Naujausi tyrimai rodo, kad tam tikri pieno ir kviečių baltymai gali žymiai sumažinti choleros bakterijų gebėjimą įsitvirtinti žarnyne, o tai galėtų padėti kovoti su šia mirtina liga. Mokslininkai nustatė, kad dieta, turinti didelį kiekį tam tikrų baltymų, ypač kazeino iš pieno ir kviečių gliuteno, gali sumažinti infekcijos lygį net iki 100 kartų.
Cholera ir jos poveikis
Cholera yra pavojinga bakterinė infekcija, sukelianti sunkią viduriavimą, kuri be gydymo gali baigtis mirtimi. Tyrimai, atlikti Kalifornijos universitete Riverside, parodė, kad mityba gali turėti didelės įtakos infekcijos eigai. Anot tyrimo vadovo Anselio Hsiao, mitybos pokyčiai gali žymiai sumažinti choleros bakterijų kolonizacijos galimybes organizme.
Tyrimo rezultatai
Mokslininkai atliko eksperimentus su užkrėstais pelėmis, kurioms buvo siūlomos įvairios dietos. Kai kurios buvo turtingos baltymų, kitos – paprastųjų angliavandenių, o dar kitos – riebalų. Rezultatai parodė, kad dietos, turinčios daug pieno baltymų ir kviečių gliuteno, beveik visiškai užkirto kelią bakterijų įsitvirtinimui žarnyne.
„Dieta, turinti daug baltymų, turėjo vieną stipriausių anti-choleros efektų, palyginti su subalansuota mityba. Kazeinas ir kviečių gliutenas buvo aiškūs laimėtojai“, – sakė Hsiao.
Baltymų poveikis choleros bakterijoms
Tyrimo metu paaiškėjo, kad šie baltymai sutrikdo choleros bakterijų gebėjimą įšvirkšti toksinus į šalia esančias ląsteles. Šis procesas, žinomas kaip 6 tipo sekrecijos sistema (T6SS), padeda bakterijoms konkuruoti su kitomis mikroorganizmų rūšimis ir dominuoti žarnyne. Kai ši sistema slopinama, cholera nebegali lengvai užimti žarnyno aplinkos.
Ateities perspektyvos
Cholera išlieka rimta visuomenės sveikatos problema regionuose, kur trūksta švaraus vandens, ypač Azijos ir Sub-Saharinės Afrikos dalyse. Tradicinis gydymas daugiausia remiasi rehidratacija, o antibiotikai gali sutrumpinti ligą, tačiau nepašalina po savęs likusių toksinų. Dėl to mitybos strategijos gali tapti saugesne ir pigesne alternatyva antibiotikams, ypač pažeidžiamoms populiacijoms.
„Mitybos strategijos nesukels antibiotikų atsparumo, kaip gali padaryti vaistai“, – teigė Hsiao. „Kazeinas ir kviečių gliutenas yra pripažinti saugiais, todėl tai lengvesnis būdas užtikrinti visuomenės sveikatą.“
Ką tai reiškia žmonėms?
Nors tyrimai buvo atlikti su pelėmis, mokslininkai mano, kad panašūs efektai galėtų pasireikšti ir žmonėms. Hsiao planuoja toliau tirti, kaip šie mitybos pokyčiai gali paveikti žmogaus žarnyno mikrobiomą ir ar jie galėtų padėti apsisaugoti nuo kitų infekcinių bakterijų. „Kuo geresnė bus žmonių mityba, tuo labiau galėsime apsaugoti juos nuo ligų“, – reziumavo Hsiao.
