Pastaruoju metu atlikti tyrimai parodė, kad dirbtinio intelekto (DI) naudojimas gali neigiamai paveikti žmonių gebėjimą mąstyti kritiškai. Individualiosios psichologijos tyrimai rodo, kad kai kurie vartotojai linkę atsisakyti savarankiško mąstymo, pasitikėdami DI atsakymais, net kai šie yra neteisingi.
DI naudojimo tendencijos
Yra dvi pagrindinės vartotojų grupės, naudojančios DI sistemas. Pirmoji grupė vertina DI kaip naudingą, tačiau kartais klaidingą paslaugą, kuri reikalauja žmogaus priežiūros ir patikrinimo. Antroji grupė, priešingai, linkusi visiškai pasitikėti DI ir užuot mąsčiusi savarankiškai, remiasi jo pateiktais atsakymais.
Tyrimai, atlikti Pensilvanijos universiteto mokslininkų, siekia ištirti šią antrąją grupę ir apibrėžti, kas skatina žmones pasiduoti „kognityvinei atsisakymui“ – tendencijai visiškai pasitikėti DI atsakymais. Tyrimo autoriai nurodo, kad tokia tendencija dažnai sustiprėja esant laiko spaudimui ar išorinėms paskatomis.
Kognityvinis atsisakymas
Tyrimo metu buvo atlikti eksperimentai, kurių tikslas – išmatuoti, kaip dažnai vartotojai priima DI pateiktus neteisingus atsakymus. Pavyzdžiui, dalyviams buvo pateikti klausimai, kurių atsakymai priklausė nuo „intuityvių“ ar „analitinių“ mąstymo procesų. Tyrimo rezultatai parodė, kad neteisingus DI atsakymus dalyviai priimdavo daugiau nei 70% atvejų, o tik 19% atvejų bandydavo juos patikrinti.
Eksperimentų rezultatai
Viename iš tyrimų dalyviams buvo suteikta galimybė pasinaudoti DI pokalbių robotu, kuris atsakydavo tiek teisingai, tiek neteisingai. Tyrimai parodė, kad vartotojai, konsultavęsi su DI, priimdavo jo pateiktus atsakymus apie 93% atvejų, kai atsakymas buvo teisingas, ir 80% atvejų, kai atsakymas buvo neteisingas. Tai rodo, kad DI buvimas sumažina vidinio mąstymo svarbą.
Veiksniai, lemiantys sprendimus
Tyrėjai nustatė, kad papildomos paskatos, pavyzdžiui, atlygis už teisingus atsakymus, padidino dalyvių gebėjimą atpažinti neteisingus DI atsakymus. Tačiau laiko spaudimas, pavyzdžiui, 30 sekundžių limitas, sumažino gebėjimą kritiškai vertinti DI, kas rodo, kad ribotas sprendimų priėmimo laikas gali sumažinti gebėjimą pastebėti klaidas.
Psichologinės pasekmės
Psichologijos mokslininkai pažymi, kad pasitikėjimas DI gali atnešti neigiamų pasekmių, ypač tiems, kurie labiau linkę matyti DI kaip autoritetingą. Taip pat buvo pastebėta, kad tie, kurie turi aukštą „fluid IQ“ (gebėjimą spręsti problemas), mažiau pasitiki DI ir rečiau priima neteisingus jo atsakymus.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Šie tyrimai gali turėti reikšmės ir Lietuvai, kur DI technologijos vis labiau integruojamos į kasdienį gyvenimą. Vartotojų pasitikėjimas DI gali lemti ne tik asmeninius sprendimus, bet ir platesnes socialines ir ekonomines pasekmes, todėl svarbu ugdyti kritinį mąstymą visose amžiaus grupėse.
Išvados
Mokslininkai pabrėžia, kad „kognityvinis atsisakymas“ nebūtinai yra neracionalus, tačiau vartotojams reikia būti atsargiems, kad nepasiduotų DI sprendimams be kritinio mąstymo. Galiausiai, vartotojų atsakomybė yra patikrinti ir analizuoti DI pateiktus atsakymus, nes DI gebėjimai vis tiek priklauso nuo jo programavimo ir duomenų kokybės.
