Europos lyderiai ketvirtadienį susirinko aptarti Hormuzo sąsiaurio krizės, tačiau neliko jokio tvirto karinio įsipareigojimo, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimų imtis veiksmų. 41 valstybės atstovai dalyvavo virtualiame susitikime, kurio metu buvo kritikuojama Irano pozicija, laikoma pasaulinės ekonomikos šantažu.
Susitikimo aplinkybės
Šis nuotolinis susitikimas vyko Jungtinės Karalystės pirmininkaujant, o jame dalyvavo Europos Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos, Bahreino, Jungtinių Arabų Emyratų ir Kanados atstovai. Susitikimo metu buvo aptarta galimybė taikyti sankcijas Iranui ir didinti diplomatinį spaudimą, kad būtų nutrauktas šis kritiškai svarbus prekybos maršrutas.
Trumpo raginimai
Netrukus po to, kai Donaldas Trumpas paragino NATO šalis imtis iniciatyvos ir siųsti karo laivus į Hormuzo sąsiaurį, dalyviai pripažino, jog prieš imantis karinių veiksmų būtina nutraukti ugnį. Prezidentas pabrėžė: „Jie turi rasti drąsos ir įeiti“ į sąsiaurį, kurio blokada iš Irano pusės sukėlė pasaulinę energetikos krizę.
Diplomatiniai sprendimai
Susitikimo metu buvo sutarė, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant Jungtines Tautas, turėtų padidinti spaudimą Iranui, siekiant užtikrinti laisvą laivybą per Hormuzo sąsiaurį ir atmesti bet kokius mokesčius laivams. Taip pat buvo aptarta galimybė imtis koordinuotų ekonominių ir politinių priemonių, įskaitant sankcijas, jei sąsiauris liks uždarytas.
Vokietijos ir Prancūzijos pozicijos
Vokietija patvirtino, kad yra pasirengusi padėti saugoti sąsiaurį, kai tik baigsis kovos, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad karinė operacija sąsiauriui išlaisvinti būtų „neįmanoma“. Jis akcentavo, kad bet koks karinis veiksmas užtruktų labai ilgai ir gali kelti pavojų, kad laivai susidurs su Irano revoliuciniais ginklais ir kitais pavojais.
Globali tiekimo krizė
Susitikimo metu buvo akcentuota, kad įprastai per Hormuzo sąsiaurį praeidavo apie 150 tankerių per dieną, tačiau šiuo metu jų skaičius sumažėjo iki 10-20. Tai rodo rimtą pasaulinės tiekimo grandinės sutrikdymą, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių pasaulio rinkoms.
JT rezoliucija
Susitikimas sutapo su platesne diplomatine iniciatyva atnaujinti Hormuzo sąsiaurio veiklą. Prancūzija konsultuoja Bahreiną dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, kuri galėtų suteikti teisinių pagrindų priverstinai atidaryti šį vandens kelią. Tačiau tokia rezoliucija reikalauja visų penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių pritarimo, įskaitant Rusiją ir Kiniją, kurie gali nepritarinėti dėl savo paramos Iranui.
Politikos poveikis
Vienas iš Europos Sąjungos atstovų, dalyvavusių Londono susitikime, teigė, kad buvo sužavėti Jungtinės Karalystės pastangomis sukurti koaliciją. „Politinis spaudimas Iranui yra labai svarbus“, – pabrėžė jis. Tačiau būtina, kad Iranas suvoktų, jog jų galios šantažuoti pasaulinę ekonomiką ribos yra ribotos.
