Bangladešo 2026 metų rinkimų procesas buvo žymiai paveiktas dirbtinio intelekto (DI) ir sintetinės realybės, kurie sukūrė naują informacijos sklaidos ir manipuliacijos lygį. Nuo 2025 metų gruodžio iki 2026 metų vasario, likus kelioms savaitėms iki balsavimo, buvo užfiksuota 72 atvejai, kuomet DI manipuliuota turiniu buvo naudojamas siekiant kurti klaidingas naratyvas ir daryti įtaką rinkimų rezultatams.
Rinkimų kontekstas
Rinkimai, numatyti 2026 metų vasario 12 dieną, vyko po 2024 metų liepos mėnesį įvykusio studentų sukilimo, kuris nuvertė tuometinę premjerę Sheikh Hasiną. Šie rinkimai buvo laikomi lemiamu testu Bangladešo siekiams atkurti laisvos ir sąžiningos demokratijos viltis. Vis dėlto, rinkimų atmosfera buvo stipriai paveikta DI sukurtų dezinformacijos kampanijų, kurios iškreipė tikrovę ir sukėlė politinių skandalų bangą.
Dirbtinio intelekto poveikis rinkimų procesui
Vienas iš labiausiai šokiruojančių atvejų buvo nuotrauka, kurioje matėsi Dhaka universitetų studentų sąjungos viceprezidentas Shadik Kayem sėdintis prie stalo su tariamu Osmanu Hadi, kultūrinės organizacijos Inqilab Moncho koordinatoriumi, kuris buvo nušautas prieš kelias dienas. Ši nuotrauka vėliau paaiškėjo kaip DI sukurta, išprovokuodama didžiulę politinę sumaištį. Tai rodo, jog Bangladešas tapo pirmąja šalis, kurioje DI naudojimas rinkimuose peržengė tradicines ribas.
Dezinformacijos kampanijos ir jų strategijos
Analizuojant DI manipuliacijas, nustatyta, kad beveik pusė viso DI sugeneruoto turinio buvo susijusi su klaidingomis veiklomis ir teiginiais. 49 proc. manipuliacijų sukūrė visiškai išgalvotas situacijas apie politinius lyderius. Tarp jų buvo ir sintetiniai vaizdai, kuriuose naujai išrinktas premjeras Tarique Rahman buvo vaizduojamas dirbantis laukuose ar bendraujantis su vaikais, nors tos situacijos niekada neįvyko. Tokie vaizdai ne tik sukėlė neteisingus įspūdžius, bet ir paveikė politinių figūrų viešąjį įvaizdį.
Klaidingų citatų ir dezinformacijos plitimas
Taip pat pasitaikė atvejų, kai DI buvo naudojamas klaidingoms citatomis priskirti politikams. Pavyzdžiui, buvo sukurti fotokorteliai, skelbiantys melagingas citatas iš Bangladešo Jamaat-e-Islami partijos kandidato. Tokių manipuliacijų tikslas buvo sukurti įspūdį, kad žinomos naujienų agentūros skelbia klaidingas žinias, taip didinant jų tikrumą. Kai rinkėjai matė tokias citatas skirtinguose patikimuose šaltiniuose, tai padidino jų įtikimumą ir sustiprino dezinformacijos poveikį.
Politinių partijų ir rinkėjų reakcijos
Rinkimų metu, Bangladešo nacionalinė partija (BNP) tapo pagrindiniu taikiniu, patirdama 47 DI atakas. Tuo tarpu Jamaat-e-Islami partija susidūrė su 13 atakų, o Awami League, nors ir uždrausta dalyvauti rinkimuose, taip pat buvo taikiniu. Pavyzdžiui, buvo sukurtos DI manipuliacijos, rodančios Sheikh Hasiną kalbant, nors ji buvo įsitvirtinusi Indijoje. Tai leido priešininkams kurti naratyvus, kad rinkimai be Awami League dalyvavimo neturi teisėtumo.
Išvados ir ateities perspektyvos
Bangladešo 2026 metų rinkimai pademonstravo, kaip DI gali pakeisti politinį kraštovaizdį, kurdamas naujos formos dezinformacijos kampanijas. Ši patirtis gali tapti svarbiu pavyzdžiu kitoms Pietų Azijos šalims, tokioms kaip Indija ir Pakistanas, kurios taip pat gali susidurti su panašiomis DI valdomomis informacijos manipuliacijomis. Rinkimų procesas Bangladeše parodė, kad ateities demokratinės praktikos turės atsižvelgti į DI grėsmes ir ieškoti būdų, kaip jas suvaldyti.
