Afganistane, po Talibano perėmimo valdžios 2021 m., moterys ir merginos susiduria su dideliu iššūkiu – siekdamos išsilavinimo ir teisių, jos nepalūžta prieš suvaržymus. Jaunoji afganistanietė Fareshtah pasidalino savo asmenine patirtimi, kurioje atskleidžia, kaip sunkumai ir viltis persipina kasdienybėje.
Asmeninė istorija
Fareshtah gimė 1996 m., pačioje pirmojo Talibano režimo pabaigoje, ir, nors po jo žlugimo gavo galimybę mokytis, jos kelias link aukštojo mokslo buvo kupinas iššūkių. 2020 m. ji su dideliu entuziazmu stojo į universitetą, tikėdamasi tapti sėkminga advokate. Tačiau 2021 m. situacija Afganistane vėl pablogėjo, ir ji turėjo stebėti, kaip jos gyvenimo svajonės pradeda nykti.
Talibano valdžios suvaržymai
Pasiekus 2021 m. rugpjūtį, kai Talibanas vėl įgijo valdžią, Fareshtah patyrė, kaip greitai gali pasikeisti gyvenimas. „Mūsų viltis dėl taikos ir geresnės ateities subyrėjo, kai išgirdau, jog Talibanas vėl užgrobė valdžią“, – teigia ji. Nepaisant šių iššūkių, ji ir toliau siekė savo tikslų, kol buvo priversta nutraukti studijas. „Visos mano viltys staiga išnyko, kaip sapnas, kurį kas nors nutraukė“, – sakė ji.
Nepriklausomybės ir vilties paieška
Net ir po Talibano sugrįžimo, Fareshtah nenuleido rankų. Ji pradėjo ieškoti alternatyvų, dalyvavo internetiniuose kursuose ir skaito knygas, siekdama išlaikyti savo žinias ir motyvaciją. „Nors mano tikslai pasikeitė, aš nuolat ieškau būdų, kaip toliau mokytis ir tobulėti“, – sako ji.
Mokymasis ir mokytojavimas
Fareshtah tapo mokytoja internetinėse mokyklose merginoms, kurios taip pat neteko galimybės mokytis. „Aš noriu kovoti su nežinojimu ir neteisybe, suteikdama savo žinias kitiems“, – priduria ji. Jos kova neapsiriboja tik asmeniniu išsilavinimu; ji siekia, kad ir kitos merginos turėtų galimybę mokytis, net jei tai reiškia kovą su sisteminiais apribojimais.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Afganistano moterų kova už teises ir išsilavinimą atskleidžia platesnes problemas, su kuriomis susiduria moterys visame pasaulyje. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, gali prisidėti prie tarptautinių pastangų remti moterų teises ir ugdyti sąmoningumą apie šias problemas. Atrodo, kad Fareshtah ir jos bendraamžių istorijos gali paskatinti diskusijas apie moterų teisių svarbą ir būtinybę siekti šių teisių užtikrinimo visame pasaulyje.
Pabaiga
Fareshtah viltis dėl geresnės ateities niekada nesumažės. Jos pasakojimas yra ne tik apie asmeninę kovą, bet ir apie visos kartos siekius, kurie nepasiduos suvaržymams. „Mūsų karta, patyrusi neteisybę, niekada nebus pasiduoti ir neleis, kad istorija pasikartotų“, – pabrėžia ji. Tai yra galingas priminimas, kad net ir sunkiausiais laikais, viltis ir pasiryžimas gali nugalėti net didžiausius iššūkius.
