Kazachstano piliečiai 2026 m. kovo 15 d. balsavo už naują konstituciją, kuri, kaip teigia vyriausybė, žymi „naujo Kazachstano“ gimimą. Tačiau analitikai šią reformą vertina kritiškai, teigdami, kad ji sustiprina esamą „superprezidentinį“ modelį, apsunkindama piliečių galimybes dalyvauti politikoje.
Pilietinė visuomenė reikalauja pokyčių
Kazachstano pilietinė visuomenė vis labiau siekia išplėsti teises ir gauti daugiau galimybių dalyvauti teisėkūros procesuose. Nepaisant to, vyriausybė siūlo reformų, kurios, analitikų nuomone, yra labiau simbolinės nei reikšmingos, o referendumo rezultatai atrodo iš anksto nuspręsti. Ekonominė situacija šalyje, jei ji ir toliau blogės, gali sukelti protestus.
Konstitucijos pokyčiai ir jų pasekmės
Naujoji konstitucija nustato naujas valdžios struktūras, kurios gali sukelti panašių problemų kaip ir buvusio Prezidento Nursultano Nazarbayevo laikais: konfliktus tarp elito ir didesnį politinį nestabilumą. Zauresh Battalova, Parlamentarizmo plėtros fondo vadovė, teigia, kad ši konstitucija sukurs dar labiau iškreiptą valdžios vertikalę, o prezidento galios dar labiau sustiprės.
„Dauguma svarbių sprendimų, įskaitant pagrindinius paskyrimus, dabar yra prezidento prerogatyva“, – sakė Battalova.
Temur Umarov, tyrimų darbuotojas Berlyne, mano, kad prezidento galių stiprinimas yra tradicijų tęsinys. Prezidentas Kassym-Jomart Tokayev stengiasi užfiksuoti visas anksčiau turėtas galias.
Parlamento vaidmuo ir nauji politiniai judėjimai
Battalova pabrėžia, kad Parlamento galios šioje naujoje valdžios struktūroje smarkiai sumažėjo. Vietoj to, kad būtų sustiprintas, Parlamentas praranda savo teisėkūros ir atstovavimo funkcijas, o tai, pasak analitikės, dar labiau sustiprins kitas institucijas, tokius kaip Prezidentas ir Vyriausybė.
Naujai sukurta Liaudies Taryba, konsultacinė institucija, turės teisę siūlyti įstatymus ir referendumus, tačiau šis kūrinys gali veikti kaip Senato funkcijų pakeitimas. Politinis analitikas Dosym Satpayev teigia, kad artėjančios parlamentarinių rinkimų, numatytų 2026 m. rugpjūtį, rezultatai atrodo gana numatomi.
Visuomenės nuotaikos ir galimos permainos
Sociologas Serik Beissembayev taip pat mano, kad rinkimų rezultatai bus gana prognozuojami, nors yra galimybė, kad pasirodys naujų partijų. Jis prognozuoja, kad viena iš naujų partijų bus konservatyvi, orientuota į kazachų kalbą ir nacionalines tradicijas, o kita gali būti feministinė, turinti moterį lyderę.
Tačiau Beissembayev pažymi, kad naujoms partijoms registruotis ir surengti kampanijas bus labai mažai laiko. Šiuo metu Kazachstanas patiria naujos miesto klasės atsiradimą, kuri nebežvelgia į politiką kaip į tabu. Gyventojai nori aktyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose.
Ateities perspektyvos ir iššūkiai
Satpayev teigia, kad dabartinis socialinis kontraktas su valstybe yra gana paprastas: lojalumas mainais už ekonominį efektyvumą ir viešųjų paslaugų teikimą. Tačiau valstybė reikalauja lojalumo, tuo tarpu nesilaiko savo įsipareigojimų, todėl tai skatina piliečius reikalauti pokyčių.
Umarov mano, kad konstitucinė reforma yra žingsnis galios perdavimui, o Tokayev gali pasirinkti vieną iš trijų kelių: sėkmingas galios perdavimas viceprezidentui, siekimas tapti JT Generaliniu sekretoriumi arba prezidento kadencijos apribojimų panaikinimas. Tačiau Battalova abejoja, ar šis procesas bus sklandus, ir pabrėžia, kad valstybė turi turėti patikimą instituciją, galinčią užkirsti kelią galios užgrobimo bandymams.
Tokayevas yra žadėjęs tarnauti tik vieną kadenciją, todėl bet koks jo sprendimas panaikinti šį įsipareigojimą būtų neigiamas civilinei visuomenei. Nepriklausomai nuo to, kokiu keliu jis pasuks, Kazachstano ateitis priklauso nuo to, kaip pilietinė visuomenė reaguos į vykstančius pokyčius ir ar ji sugebės reikalauti realių permainų savo šalyje.
