Pietų Libano miestai ir kaimai patiria didžiulius Izraelio demoliuotų struktūrų padarinius, kaip rodo naujausi palydovų vaizdai ir analizuoti vaizdo įrašai. Nuo kovo 2 dienos buvo sunaikinta daugiau nei 1,400 pastatų, tačiau tikrasis nuostolių mastas gali būti gerokai didesnis, atsižvelgiant į ribotą prieigą prie vietos ir esamus palydovų vaizdus.
Demoliuotų pastatų skaičius ir kariuomenės veiksmai
Izraelio gynybos ministras Izraelis Katzas kovo 22 dieną įsakė „pagreitinti Libano namų sunaikinimą“ prie Izraelio sienos, remdamasis „Gazos modeliu“ kaip dalimi savo kampanijos prieš Hezbollah. Tai gali būti laikoma karo nusikaltimu, teigia tarptautinės teisės ekspertai.
Izraelio gynybos pajėgos (IDF) teigia, kad veikia pagal Ginkluotųjų konfliktų teisę ir leidžia sunaikinti turtą tik tuo atveju, kai yra esminė karinė būtinybė. Nepaisant to, jos teigia, kad Hezbollah yra įsitvirtinusi civilinėse teritorijose, tačiau nepatvirtina šių teiginių.
Konflikto kontekstas
Konflikto šaknys siekia kovo 2 dieną, kai Hezbollah, Iranui artima ginkluota grupė, paleido raketas ir dronus į Izraelį kaip atsaką į Irano vyriausybes lyderio nužudymą. Izraelio gynybos pajėgos reagavo į šiuos išpuolius oro smūgiais, taip pat pradėjo sausumos invaziją į Pietų Libaną.
Pirmieji įspėjimai civiliams, gyvenantiems šalia sienos, buvo duoti kovo 2 dieną, o vėliau evakuacijos nurodymai buvo išplėsti į pietus iki Litani upės ir dar toliau iki Zahrani upės.
Žmonių pabėgimas ir humanitarinė krizė
Remiantis Jungtinių Tautų humanitarinės paramos koordinatoriaus duomenimis, daugiau nei 1.2 milijono žmonių buvo priversti bėgti iš Pietų Libano, iš kurių 820,000 pabėgo iš pietinių regionų. Libano sveikatos ministerija praneša, kad nuo konflikto pradžios žuvo daugiau nei 2,000 žmonių.
Demoliuotų kaimų atvaizdai ir tarptautinė reakcija
Palydovų vaizdai rodo, kad Pietų Libano kaimai, kadaise garsėję akmeninėmis gatvėmis ir žaliuojančiais slėniais, dabar atrodo pilkai nuo dulkių ir sprogimų likučių. Merlyn Thomas, tarptautinių santykių ekspertas, teigia: „Tai ne tik pastatai, tai bendruomenės atvaizdas.“
Palyginus palydovų vaizdus, buvo nustatyta, kad Taybeh kaime, esančiame apie 4 km nuo sienos, sunaikinta daugiau nei 400 pastatų. Kiti miestai, tokie kaip Khiam ir Aita al-Shaab, taip pat patyrė didelių nuostolių.
„Izraelio kariuomenės veiksmai ir tolesni planai dėl saugumo zonos sukūrimo gali būti vertinami kaip bandymas pakeisti galios pusiausvyrą regione“, – nurodo ekspertai.
Teisiniai aspektai ir humanitarinės teisės pažeidimai
Teisiniai ekspertai pabrėžia, kad tarptautinė humanitarinė teisė griežtai draudžia sunaikinti civilinį turtą, nebent tai būtina karinei veiklai. Tačiau, pasak profesoriaus Janinos Dill, „visuotinai sunaikinti visus kaimus kaip ilgalaikės nacionalinės saugumo strategijos dalį yra nepriimtina“.
Izraelio vyriausybė neigia, kad jos veiksmai yra skirti „etniniam valymui“ ir teigia, kad šie įspėjimai nėra skirti nuolatiniam civilių išstūmimui.
Kas laukia ateityje?
Ši situacija kelia rimtą susirūpinimą tarptautinei bendruomenei, ypač atsižvelgiant į humanitarinę krizę, kurią sukelia šis konfliktas. Ar tarptautinė bendruomenė imsis veiksmų, kad sustabdytų šiuos veiksmus, ar paliks Libano žmones toliau kenčiančius nuo šios krizės?
