Iranas šiuo metu gyvena trapios taikos laikotarpiu, kuomet žmonės viliasi, kad gali būti pasiektas susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis. Po mėnesį trukusių karo veiksmų, kurie privertė daugelį iranietių ieškoti prieglobsčio, viltis grįžti į namus ir gyventi taikiai vėl atgimsta.
Trapi taika ir jos pasekmės
Šiaurės vakarų Irane, kur sniegas dengia kalnus, pavasaris atneša ne tik žydinčius migdolus, bet ir daugiau žmonių, grįžtančių į savo šalis. “Aš mėnesį praleidau su sūnumi Turkijoje,” – dalijasi šviesių plaukų bankininkas, laukdamas skrydžio. “Mano mieste šiaurėje Izraelio ir Amerikos oro atakos daugiausiai buvo nukreiptos į karinę infrastruktūrą, o ne į civilius objektus,” – pasakojo jis apie penkių savaičių karo patirtį, kuri buvo sustabdyta dviejų savaičių paliaubomis, artėjančiomis į pabaigą.
Gyvenimas po karo
Tačiau ne visi jaučiasi saugiai. “Aš šiek tiek bijau,” – atskleidžia vyresnio amžiaus moteris, pasakodama apie jaunų iranietių kančias, kylančias dėl šaudymo į gyvenamuosius rajonus ir grasinimų iš Basij paramilitarų, kurie patruliuoja gatvėse. “Viską paliekame Dievo rankose,” – sako ji, žvelgdama į dangų.
Politika ir diplomatija
Nors paliaubos tebevyksta, jauni žmonės, tokie kaip viena moteris raudoname puffer’i, sako, kad taika ilgai netruks. “Iranas niekada neatsisakys kontrolės virš Hormuzo sąsiaurio,” – tvirtina ji. Ilgas kelias nuo Turkijos iki Teherano primena, kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino sunaikinti kiekvieną tiltą Irane, teigdamas: “Mes galime sunaikinti visus jų tiltus per vieną valandą.” Tačiau jis priduria, kad nenori to daryti.
Karinių veiksmų pasekmės
Kelias į Teheraną dabar reikalauja aplinkkelio, kadangi pagrindinis tiltas, jungiantis Tabrizą su sostine, buvo sugriautas per raketų atakas. Kritika dėl civilinės infrastruktūros naikinimo auga, o teisininkai įspėja apie galimus karo nusikaltimus. JAV ir Izraelis tvirtina, kad tiksliai taiko į karinius taikinius.
Diplomatinių pastangų atgarsiai
Teherano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmail Baghaei patvirtino, kad JAV ir Irano delegacijos susitiko Islamabade. Šios derybos apima norą pasiekti visišką karo pabaigą, sankcijų atšaukimą ir kompensacijų už JAV-Izraelio atakas. Tačiau JAV reikalavimai lieka griežti: Iranas turi sustabdyti branduolinį praturtinimą ir atidaryti Hormuzo sąsiaurį.
Kas laukia ateityje?
Nepaisant spaudimo, Teheranas neatrodo linkęs kapituliuoti. Irano aukščiausiojo operatyvinio vadovo Ali Abdollahi grasinimas sustabdyti visus eksportus ir importus Persijos įlankoje rodo, kad situacija išlieka įtempta. Tuo tarpu Pakistano armijos vadas, generolas Asim Munir, atvyko į Teheraną, kad paspartintų tarpininkavimo pastangas.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Ši situacija gali turėti įtakos ir Lietuvai, ypač atsižvelgiant į mūšius dėl energetinių išteklių ir geopolitinius santykius, kurie gali paveikti naftos rinką. Jei Iranui bus atšalti sankcijos, tai gali padidinti naftos tiekimą ir sumažinti kainas, kas turėtų įtakos ir Lietuvos ekonomikai.
