Jurgis Ambraziejus Pabrėža, žinomas Lietuvos botanikas ir kunigas pranciškonas, gali būti paskelbtas palaimintuoju. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šventojo Kazimiero provincija iniciavo šį procesą, kuris, jei bus sėkmingas, padarys J. A. Pabrėžą ketvirtuoju palaimintuoju Lietuvoje ir pirmuoju pranciškonu.
Istorinė reikšmė
Net ir praėjus beveik dviem šimtams metų po J. A. Pabrėžos tarnystės, tikintieji tebevyksta į jo kapą Kretingos rajone, kur meldžiasi ir liudija apie gautas malones. Kretingiškis liaudies meistras Petras Kalenda, eidamas per kaimus, rinko pasakojimus apie J. A. Pabrėžą ir net išdrožė jo biustą, kuris dabar eksponuojamas Kretingos muziejuje. Tarp eksponatų yra ir pranciškonų dėvėtas abitas, taip pat knygelė „Perkratymas sąžinės“, išleista po kunigo mirties Motiejaus Valančiaus.
Botanikos tėvas
J. A. Pabrėža, gyvenęs 1771–1849 metais, yra laikomas Lietuvos botanikos tėvu. Jis pirmasis sudarė herbariumus, rinko ir klasifikavo augalus, sukūrė naujas pavadinimų sistemas, tarp jų ir tokius žodžius kaip rasakila ir bitkrėslė. Be to, jis buvo pirmasis, parašęs geografijos vadovėlį, gerbiamas pamokslininkas ir liaudies gydytojas. Pasak Kretingos muziejaus istorikės Jolantos Klietkutės, J. A. Pabrėža buvo ne tik mokslininkas, bet ir dvasinis lyderis, turėjęs didelę įtaką savo bendruomenei.
Beatifikacijos procesas
Beatifikacijos procesas apima ne tik istorinių duomenų ir liudijimų rinkimą, bet ir stebuklų, susijusių su J. A. Pabrėža, patvirtinimą. „Šiuo metu laukia ilgi istorinių tyrinėjimų etapai, reikia surinkti liudijimus, patvirtinančius stebuklus“, – sako vienas iš proceso iniciatorių. Kretingos vienuolyne, kur J. A. Pabrėža praleido daug laiko, išlikusių rašytinių prisiminimų teigia, kad jo celė buvo perpildyta džiovintomis žolelėmis, kurias jis naudojo gydymo praktikoje.
Šv. Mišios ir bendruomenės dalyvavimas
Sekmadienį, vidurdienį, Kretingos bažnyčioje vyks iškilmingos Mišios, kurių metu bus oficialiai pradėta beatifikacijos byla. Šis įvykis suburs bendruomenę ir suteiks galimybę visiems, kurie jaučiasi susiję su J. A. Pabrėža, atiduoti pagarbą ir prisiminti jo indėlį į Lietuvos kultūrą ir mokslą. „Tai yra svarbus žingsnis mūsų bendruomenei, nes J. A. Pabrėža buvo ne tik mokslininkas, bet ir dvasinis vadovas“, – sako Brolis Paulius, Kretingos vienuolyno atstovas.
Perspektyvos ir lūkesčiai
Jei J. A. Pabrėža bus paskelbtas palaimintuoju, tai ne tik pagerins jo atminimą, bet ir suteiks naują impulsą Lietuvos kultūrai. „Tai būtų didelis pasiekimas mūsų bendruomenei ir galimybė geriau pažinti savo istoriją“, – teigia Kretingos muziejaus atstovai. Tokie procesai dažnai atveria kelią platesniam visuomenės supratimui apie istorinius asmenis ir jų indėlį į šalies kultūrą.
