Europos Sąjunga susiduria su vis didesniais užsienio politikos iššūkiais, įskaitant sunkumus teikiant paramą Ukrainai ir susiskaldymą reaguojant į konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Šios problemos skatina raginimus radikaliai peržiūrėti, kaip Europos Sąjunga vykdo savo diplomatiją.
Užsienio politikos neefektyvumas
Daugybė diplomatais, politikų ir ekspertų teigia, kad ES nesugebėjimas priimti vieningų sprendimų, pavyzdžiui, atblokuoti 90 milijardų eurų paskolą Ukrainai ar įvesti sankcijas smurtaujantiems Vakarų Kranto kolonistams, atskleidžia sisteminę paralyžiaus būklę. Pasak devynių ES atstovų, situacija atskleidžia, kad sąjunga rizikuoja likti nuošalyje, kai geopolitiniai sprendimai priimami sparčiau nei leidžia jos sistema.
Diplomatų nusivylimas
Vis didesnis nusivylimas dėl šios situacijos pasireiškia vis garsiau, ypač tarp šalių, tokių kaip Vokietija ir Švedija, kurios siekia riboti arba visiškai panaikinti nacionalinius veto, leidžiančius vienai šaliai blokuoti veiksmus. Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pabrėžė, kad „turime panaikinti vieningumo principą užsienio ir saugumo politikos srityje, kad galėtume veiksmingiau veikti tarptautiniu mastu“. Jo nuomone, patirtis, įgyta per pastarąsias savaites dėl paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai, tai patvirtina.
Sunkumai sprendžiant problemas
Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas taip pat paminėjo, kad diskusijos apie kvalifikuotą daugumą užsienio politikos sprendimams priimti vėl iškils tarp lyderių. Šios diskusijos tampa vis aktualesnės, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vengrija, artėjant rinkimams, nuolat vilkina svarbius sprendimus, tokius kaip paskola Ukrainai, o tai kelia nerimą kitose sostinėse, kad ES užsienio politikos rezultatai gali būti įkaitai vidaus politikos.
Veto teisės išsaugojimas
Tačiau yra ir šalių, tokių kaip Prancūzija, Belgija ir mažesnės valstybės, kurios gina veto teisę, teigdamos, kad ji yra esminė jų nacionaliniams interesams. Belgijos premjeras Bartas De Weveris pabrėžė, kad „diskusijų pradėjimas dėl Europos vieningumo taisyklių šiuo metu būtų trumpiausias būdas įsivaryti į realias problemas“.
Reformų būtinybė
Vis dėlto didžioji dalis Europos sostinių sutaria, kad esama sistema neveikia. „Žiūrėkite į sankcijas Vakarų Kranto kolonistams — tai visiška katastrofa“, — teigė vienas aukštas ES pareigūnas, kalbėdamas apie plačiai palaikomas sankcijų iniciatyvas, kurias blokuoja Vengrija. Šiuo metu 26 iš 27 valstybių remia šias sankcijas, tačiau dėl vienos šalies pozicijos negalima nieko padaryti.
Sprendimų priėmimo problemos
Instituciniai įtampos tarp Europos Komisijos ir ES užsienio reikalų tarnybos dar labiau sustiprina šią situaciją. Tuo tarpu diplomatai ir oficialūs asmenys teigia, kad šios ginčų yra simptomai, o ne priežastys. „Viskas rodo, kad Europos išorės veiksmų tarnyba neveikia taip, kaip turėtų“, — sakė vienas diplomatas, norintis išsaugoti veto teisę.
Pasiūlymai reformoms
Politikos think tank’ai ir partijos dirba, kad formuotų diskusiją apie reformą. Pavyzdžiui, centro dešinės Europos liaudies partija pasiūlė pertvarkyti ES užsienio politikos architektūrą, siūlydama pakeisti užsienio politikos vadovą „ES užsienio ministru“ ir įsteigti Saugumo tarybą, į kurią būtų įtraukti ir partneriai, tokie kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Islandija.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Reformos Europos Sąjungos užsienio politikoje gali turėti didelių pasekmių Lietuvai, ypač atsižvelgiant į jos saugumo interesus regione. Lietuva, kaip viena iš Rytų Europos šalių, priklauso nuo ES stiprumo ir vieningumo, ypač akylai stebint Rusijos agresiją Ukrainoje ir kitose Rytų Europos šalyse. Efektyvi užsienio politika gali užtikrinti, kad Lietuva būtų geriau pasirengusi spręsti kylančius iššūkius ir ginti savo nacionalinius interesus.
