Kinijoje, 2026 metų kovą paskelbus naują penkerių metų planą, šalis patvirtino savo siekį tapti dirbtinio intelekto (DI) lyderiu iki 2030 metų. Šio plano dalis yra iniciatyva „AI+“, skatinanti DI integraciją visose ekonomikos srityse. Tačiau šiuo metu DI naudojimas Kinijoje išplito už technologijų sektoriaus ribų, ypač po atvirojo kodo DI agento OpenClaw atsiradimo.
OpenClaw: naujas DI asistentas
OpenClaw, sukurtas austrų programuotojo Peterio Steinbergerio, buvo išleistas 2025 metų lapkritį. Šis asistentas, diegiamas kompiuteriuose, gali jungtis prie didelių kalbos modelių (LLM), tokių kaip ChatGPT, ir atlikti užduotis, tokias kaip el. laiškų siuntimas, kalendorių valdymas ir socialinių tinklų paskyrų administravimas. Vartotojai taip pat gali įdiegti „įgūdžius“ iš tokių platformų kaip ClawHub, kad praplėstų OpenClaw funkcijas.
„Krevečių karštinė“ ir jos pasekmės
Po to, kai Peteris Steinbergeris prisijungė prie OpenAI ir pervedė OpenClaw projektą į atvirojo kodo fondą, didieji Kinijos debesų kompiuterijos tiekėjai, tokie kaip Tencent ir Alibaba, skubėjo sukurti savo versijas „claw“. Kinijos socialinė žiniasklaida, ypač 2025 metų vasarį, tiesiog sprogo žinutėmis apie tai, kaip OpenClaw gali pakeisti kasdienį gyvenimą, suteikdama galimybę paprastiems žmonėms sukurti savo DI agentus. Vartotojai, įkvėpti OpenClaw logotipo, pradėjo naudoti frazę „auginti krevetę“, kuri tapo populiari ir paskatino plačią DI agentų priėmimą.
Tačiau greitai tapo aišku, kad „krevečių karštinė“ nebuvo tokia paprasta. Daugelis žmonių susidūrė su realybe, kad vietinio DI agento sukūrimas dažnai yra per daug sudėtingas, brangus ir laiko reikalaujantis procesas.
Technologijų milžinai veikia
Kovo mėnesį Tencent pristatė Clawbot programą WeChat platformoje, leidžiančią vartotojams valdyti el. paštą ir kalendorius naudojant natūralią kalbą. Taip pat buvo pristatytas „Work Buddy“, darbalaukio versija OpenClaw, ir „QClaw“, leidžiantis paprastai įdiegti DI agentą mobiliajame įrenginyje. Alibaba sukūrė „Wukong“, platformą, kuri jungiasi prie įvairių DI agentų, kad atliktų sudėtingas verslo užduotis.
Problemos, su kuriomis susiduria vartotojai
Atsiradus dideliam susidomėjimui, kai kurie vartotojai pradėjo skųstis dėl „krevečių auginimo“ išlaidų. Tech bloggeris Yuan Guoxing savo „Weibo“ paskyroje pabrėžė, kad daugelis žmonių mano, jog DI agento diegimas yra lyg nusipirkti dirbančio žmogaus paslaugas 24 valandas per parą, tačiau tai yra toli nuo realybės. Vartotojams reikia didelio laiko ir pastangų, kad tinkamai sukonfigūruotų savo DI agentą.
Patvirtinimai, kad DI modeliai Kinijoje sunaudoja daugiau „tokenų“ nei JAV, rodo, jog „krevečių karštinė“ tikrai paveikė rinką. Vartotojai, pasirinkę DI agentus debesyje, turi mokėti už paslaugas, o tai dar labiau didina išlaidas. Kai kurie vartotojai netgi pranešė, kad turėjo mokėti papildomai, kad pašalintų DI agentus iš savo įrenginių.
Valstybinė žiniasklaida ir DI atsakomybė
Net valstybės finansuojamos žiniasklaidos priemonės išreiškė nuomonę, kad „krevečių karštinė“ yra perdėta, ir ragino sumažinti susidomėjimą, kad nesukeltų nerimo dėl darbo rinkos pokyčių. Kinijos valdžia taip pat įspėjo vartotojus apie galimas saugumo grėsmes, įskaitant piktybinius papildinius ir atakas, kurios gali manipuliuoti DI agentais, todėl daugelis vartotojų pradėjo rinktis vietinius DI sprendimus.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Ši situacija Kinijoje gali turėti tiesioginį poveikį Lietuvos technologijų sektoriui, ypač atsižvelgiant į tai, kaip DI technologijos vystosi ir diegiamos visame pasaulyje. Lietuva, kaip viena iš Baltijos šalių, gali pasinaudoti Kinijos patirtimi, kad geriau suprastų DI integracijos iššūkius ir galimybes, ypač siekiant skatinti inovacijas ir verslumą šalyje.
