Norint tapti tėvais, daugelis porų Lietuvoje susiduria su didelėmis finansinėmis ir emocinėmis kliūtimis. Pasak specialistų, gydymas dėl nevaisingumo gali kainuoti tūkstančius eurų, o valstybės parama dažnai nepakankama, kad padėtų poroms, kurios nori vaikų, bet nesugeba jų susilaukti.
Finansinės išlaidos ir emociniai iššūkiai
Pora, bandanti susilaukti vaikų, gali praleisti mėnesius ar net metus besirūpindama nevaisingumo gydymu, kuris neretai reikalauja didelių finansinių investicijų. Pasak 33 metų Miglės, kuri su vyru stengiasi tapti tėvais jau kelerius metus, gydymo procesas yra ne tik brangus, bet ir emociškai varginantis. “Konsultacijos, tyrimai ir procedūros kainuoja šimtus ar net tūkstančius eurų,” – sako ji.
Valstybės parama: ar to pakanka?
Šiuo metu Lietuvoje kompensuojami tik du nevaisingumo gydymo ciklai, kas yra vienas mažiausių skaičių Europoje. Daugiau nei pusė Europos šalių siūlo bent šešis kompensuojamus ciklus. “Finansinė parama yra labai ribota, todėl poroms tenka viską mokėti iš savo kišenės,” – pastebi gydytojas Rimantas Gricius.
Problemos, su kuriomis susiduria poros
Vilnietė Brigita, taip pat bandanti susilaukti vaiko, kalba apie dideles išlaidas, susijusias su gydymu. “Kiekviena konsultacija privačioje klinikoje kainuoja mažiausiai 70 eurų, o tyrimų kainos svyruoja nuo 50 iki 200 eurų,” – teigia ji. Dėl ilgų eilių valstybinėse įstaigose pora nusprendė kreiptis į privačius specialistus, tačiau net ir ten išlaidos siekia tūkstančius eurų.
Kas laukia porų, siekiančių tėvystės?
Miglė teigia, kad daugelis žmonių nesupranta, jog kai kurios poros tiesiog negali susilaukti vaikų, nepaisant didelių pastangų. “Mes nenorime vaikų dėl didesnių išmokų ar pensijų. Mes jų tiesiog negalime turėti,” – pabrėžia ji. Tuo tarpu viešojoje erdvėje dažnai sklando nuomonės, kad žmonės nebe nori turėti vaikų dėl finansinių sunkumų ar kitų prioritetų.
Specialistų nuomonės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad šiuo metu neplanuoja specialių finansinių priemonių poroms, susiduriančioms su reprodukciniais sunkumais. Tačiau specialistai, tokie kaip akušerė-ginekologė Raminta Baušytė, pabrėžia, kad reikėtų didinti finansuojamų ciklų skaičių ir sudaryti galimybes pasinaudoti šiais gydymais ne tik susituokusioms poroms, kad jos galėtų gauti reikiamą pagalbą.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuvoje, kur demografiniai rodikliai kelia susirūpinimą, būtina priimti sprendimus, kurie padėtų šeimoms, norinčioms turėti vaikų. Jei valstybė nesugebės užtikrinti tinkamos paramos toms, kurios nori susilaukti vaikų, galime susidurti su dar didesnėmis demografinėmis problemomis ateityje.
