Pentagonas susiduria su iššūkiais, nes JAV baigia svarbių taikinių, kuriuos galima smogti Irane, sąrašą. Prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina, kad JAV kariuomenė ir toliau bombarduos Teheraną iki trijų savaičių, tačiau ekspertai įspėja, kad tokia strategija gali sukelti neigiamų pasekmių.
Strateginės situacijos analizė
Pasak dviejų dabartinių gynybos pareigūnų ir vieno buvusio administracijos nario, JAV oro smūgiai, kurių tikslas buvo sunaikinti slapta laikomus balistinius raketų arsenalus, gali tapti vis sudėtingesni. Tai lemia Iranui palankios geopolitinės aplinkybės, ypač jo kontrolė per Hormūzo sąsiaurį. Iranas šiuo metu kovoja ne tik kariuomenės, bet ir ekonomikos srityje, kas sudaro papildomas problemas JAV veiksmams.
Galimos pasekmės
Gynybos pareigūnai įspėja, kad tokie veiksmai gali suteikti Iranui pakankamai svertų, kad jis atsisakys derybų dėl branduolinės programos, saugumo situacijos Artimuosiuose Rytuose ir prekybos kelių atnaujinimo. „Mes galime toliau dirbti su vis mažėjančių taikinių sąrašu ir toliau provokuoti juos, kol [Islamo revoliucinė gvardija] įtvirtins savo valdžią ir jaus, kad turi teisę vesti šventą karą prieš JAV“, – sakė vienas iš gynybos pareigūnų.
Žvalgybos ataskaitos
Prezidentas Trumpas savo kalboje teigė, kad Irano karinės pajėgos, gynybos pramonė ir politinė vadovybė jau yra „visiškai sunaikintos“ po intensyvių JAV oro smūgių. Tačiau jis pažymėjo, kad bombardavimas tęsis dar dvi ar tris savaites, ir pažadėjo „smogti jiems labai stipriai“, neskelbdamas tikslių taikinių.
Buvęs administracijos pareigūnas pabrėžė, kad dabar beliko mažai karinių objektų, prie kurių galima prieiti be sausumos invazijos. Likę balistiniai raketų arsenalai yra vis sunkiau pasiekiami, kadangi jie yra tikriausiai įrengti tvirtose bunkeryse.
Ekonominės pasekmės
Teherano strategija laukti, kol JAV pajėgos pasiduos, jau duoda tam tikrų rezultatų: energijos kainos kyla, o politinis spaudimas Trumpui didėja. Pirmasis gynybos pareigūnas baiminasi, kad Trumpas gali pradėti taikyti strategiją, panašią į Izraelio, kuri nuolat atlieka epizodinius karinius smūgius prieš savo Artimųjų Rytų priešininkus.
Politikos ir teisės aktų reakcija
Baltųjų rūmų pareigūnai nesiteikė atsakyti į klausimus dėl karo, o gynybos departamento atstovai nukreipė žiniasklaidą į JAV Centrinį komandą, kuri taip pat neatsakė į klausimus apie likusius taikinius. Tuo tarpu Trumpas socialiniuose tinkluose užsiminė, kad JAV pajėgos gali smogti civilinės infrastruktūros objektams, tokiems kaip elektros jėgainės ir vandens perdirbimo įrenginiai, jei Irano lyderiai nespartins derybų.
Tačiau prezidentas, kalbėdamas trečiadienį, pažymėjo, kad oro smūgiai nebuvo nukreipti į Irano naftos objektus, nors tai būtų lengviausi taikiniai. JAV gali padidinti atakas aplink Kharg salą, kuri yra pagrindinis Irano naftos eksportavimo centras, tačiau tai tikriausiai reikalautų sausumos kariuomenės įsikišimo.
Politinis pasipriešinimas
Demokratų kongresmenai išreiškė susirūpinimą dėl aiškios karinės strategijos stokos, kaip ir po prezidento kalbos. „Vis dar nėra aiškaus plano, kas bus toliau“, – sakė atstovas Gregory Meeks (D-N.Y.). „Amerikos žmonės nusipelnė daugiau nei bendrų sėkmės deklaracijų. Jiems reikia išsamaus plano, kuris užkirstų kelią tolesniam eskalavimui, apsaugotų mūsų interesus ir siektų tvaraus taikos kelio.“
