Senovės keltų šventyklos atradimas Prancūzijoje
Prancūzijos rytinėje dalyje, Mancey kalvos viršūnėje, buvo atrasta senovinė keltų šventykla. Šią sensacingą archeologinę naujieną pranešė Grégory Compagnon vadovaujama Prancūzijos archeologijos ir archeometrijos laboratorijos komanda. Šis atradimas suteikia naują supratimą apie keltų religines praktikas ir jų kultūros palikimą regione.
Šventyklos struktūra ir rasti artefaktai
Archeologai rado du pagrindinius statinius, kelių sistemą ir susirinkimų erdves, kurios sudarė šventyklos kompleksą. Svarbiausias radinys – keltų dievo Sucellus paveikslas, rastas ant mažo altoriaus, padengto tinku, vienoje iš pastatų kambario. Šiame kambaryje taip pat buvo dvi statulų bazės, didelis akmeninis stalas ir altorius su paaukštintu kraštu.
Remiantis Grégory Compagnon, šventykla buvo pastatyta III amžiaus pabaigoje, apie 280 m. po Kr., tai rodo rasti monetų rinkiniai, kurie greičiausiai buvo naudojami kaip pamato depozitai. Vėliau, apie 325 m. po Kr., šventykla buvo perstatyta, įrengus vestibiulį, suolus ir podiumą. Archeologai aptiko ir ritualinių maisto pėdsakų, kurie apėmė paršiukus, vištas, mažus paukščius ir žuvis. Kartu su ceremoninėmis taurėmis, monetomis, smeigtukais, karoliukais ir auksiniu ornamentu, šie radiniai suteikia vertingos informacijos apie keltų ritualus.
Šventyklos nuosmukis ir vėlesnis naudojimas
Kai šventykla buvo apleista, į duobę buvo padėta apie 100 monetų, kultinė lempa ir 10 baltų molinių deivių figūrėlių. Įvairūs monetų ir taurių fragmentai rodo, kad žmonės tęsė savo vizitus į šventyklos vietą iki IV amžiaus pabaigos. Šis atradimas suteikia naujų žinių apie keltų kultūros plitimą ir jos sąsajas su kitomis senovės civilizacijomis.
Šis atradimas Mancey vietovėje yra dar vienas įrodymas apie turtingą keltų kultūros paveldą Prancūzijoje, atskleidžiant jų religinių praktikų sudėtingumą ir daugiapusiškumą.
